Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegija liepos 29 dieną priėmė nagrinėti du kasacinius skundus dėl europarlamentaro Petro Gražulio išteisinimo LGBTQI asmenų niekinimo byloje. Byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
Vieną kasacinį skundą pateikė Generalinė prokuratūra, kitą – trijų nukentėjusiųjų gynėjas. Prokuratūra skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė liepos 8 dieną.
Prokuratūra teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ji prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.
Vilniaus apygardos teismas 2025 metų spalio 7 dieną pripažino P. Gražulį kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį ir skyrė jam 10 tūkst. eurų baudą.
Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas balandžio 27 dieną apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir politiką išteisino, o nukentėjusiųjų civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus.
Apeliacinis teismas nurodė, kad po Seimo posėdžio dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto P. Gražulis viešai pasakė LGBTQ+ bendruomenę žeminančius, smerkiančius ir užgaulius žodžius. Teismo vertinimu, jie buvo diskriminacinio pobūdžio ir peržengė saviraiškos laisvės ribas.
Vis dėlto teismas konstatavo, kad pasisakymuose nebuvo tiesioginio neapykantos skatinimo ar raginimų neteisėtai riboti LGBTQ+ bendruomenės narių teises. Vien įžeidžiančio ar niekinančio viešo pareiškimo, teismo teigimu, nepakanka baudžiamajai atsakomybei, jei nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos arba diskriminacijos kurstymo. P. Gražulio spontaniški pasisakymai nelaikyti tikslingu neapykantos skleidimu.
