Kultūros paslaugų kokybe Lietuvoje patenkinti 71 proc. gyventojų, tačiau 54 proc. visuomenės priskiriami kultūros gyvenime nedalyvaujantiems ar jo dar neatradusiems žmonėms, rodo 2026 m. atliktas tyrimas. Lietuvos kultūros tarybos užsakymu KOG institutas sausį–kovą apklausė 3 212 15 metų ir vyresnių šalies gyventojų, vertindamas jų patirtis 2025 m. sausio–2026 m. sausio laikotarpiu.
Muziejų ir kino filmų kokybė įvertinta geriausiai
Lietuvos kultūros tarybos rodiklis, apimantis bent keturių kultūros paslaugų kokybės vertinimą, siekė 72 proc. – daugiau nei 68 proc. 2023 m. Gyvai teikiamų kultūros paslaugų kokybės vertinimas per trejus metus iš esmės nekito ir pakilo nuo 62 iki 63 proc., o skaitmeninio kultūros turinio vertinimas augo nuo 43 iki 49 proc.
Palankiausiai apklaustieji vertino muziejus: jų kokybę gerai arba labai gerai įvertino 65 proc. respondentų. Kino filmų kokybę taip įvertino 64 proc. gyventojų. Abiejų sričių vertinimas, palyginti su 2023 m., pagerėjo.
Prasčiausiai įvertinti archyvai. Jų prieinamumą gyvai palankiai vertino 34 proc. apklaustųjų, o kokybę gyvai – 38 proc.
Daugiau nei pusė gyventojų kultūros gyvenime nedalyvauja
Tyrimo autoriai gyventojus suskirstė į penkias grupes: kūrėjai sudaro 7 proc., aktyvūs lankytojai – 19 proc., aktyvūs skaitytojai – 21 proc., kultūros dar neatradusieji – 33 proc., o neįsitraukusieji – 21 proc. Pastarosios dvi grupės kartu sudaro 54 proc. visuomenės.
Aktyvūs skaitytojai ir lankytojai sudaro 40 proc. gyventojų. Lankytojai reguliariai eina į koncertus, spektaklius, muziejus ir paveldo objektus, o aktyvūs skaitytojai per metus vidutiniškai perskaito bent 14 knygų.
Per pastaruosius 12 mėnesių bent keturiais kultūros produktais ar paslaugomis gyvai naudojosi 61 proc. gyventojų – daugiau nei 56 proc. 2023 m. Mecenatystėje, labdaroje, savanorystėje ar bendruomeninėje veikloje dalyvavusių žmonių dalis išaugo nuo 17 iki 21 proc., tačiau dar nepasiekė 2020 m. fiksuoto 26 proc. lygio.
Dažniausia kliūtis įsitraukti į kultūrinį gyvenimą išlieka laiko stoka, kurią nurodė 43 proc. respondentų. Intereso stoką minėjo 24 proc., kainą – 21 proc. apklaustųjų. Tyrimo autoriai pažymi, kad jaunesni ir ekonomiškai aktyvūs gyventojai dažniau susiduria su laiko stoka, o vyresni, mažesnių pajamų ir regionų gyventojai – su sveikatos, kainos bei susisiekimo kliūtimis.
Kultūros vartojimas siejamas su stipresniais socialiniais ryšiais
Savo asmeninį tapatumą su Lietuvos kultūra sieja 87 proc. visų respondentų, o tarp aktyviau kultūros paslaugomis besinaudojančių gyventojų tokių yra devyni iš dešimties. Tyrimo autoriai galimą tautinio ir pilietinio tapatumo stiprėjimą sieja su Rusijos karu prieš Ukrainą, didesniu saugumo jautrumu ir platesne geopolitine įtampa.
Tyrimas nustatė sąsają, bet ne priežastinį ryšį: bent keturiais kultūros produktais gyvai naudojęsi žmonės dažniau nurodė turintys stipresnius socialinius ryšius. Savanorystėje ar bendruomeninėje veikloje dalyvavusieji taip pat dažniau išreiškė pilietines ir tautines nuostatas.
Šiaulių apskritis viršijo šalies vidurkį, Alytuje išryškėjo kontrastas
Vilniuje kultūros paveldo objektus per pastaruosius 12 mėnesių aplankė 82 proc. gyventojų. Sostinė išsiskyrė kultūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir kultūrinės įvairovės vertinimu.
Šiaulių apskrityje, neskaičiuojant miesto, kūrybine ar kultūrine veikla užsiėmė 64 proc. gyventojų, socialiai į kultūrą įsitraukė 35 proc., o bent keturiomis paslaugomis gyvai naudojosi 71 proc. – visi šie rodikliai viršijo šalies vidurkį.
Alytaus mieste kultūros paslaugų kokybę palankiai įvertino 88 proc. gyventojų, tačiau kūrybine ar kultūrine veikla užsiėmė 34 proc., o bent keturiomis paslaugomis gyvai naudojosi 48 proc. respondentų.
