Volodymyras Zelenskis liepos 29 d. atvyko į Lenkiją, kur turėjo susitikti su ministru pirmininku Donaldu Tusku. Tai pirmasis Ukrainos prezidento vizitas šioje šalyje nuo gegužės pabaigoje kilusio ginčo dėl istorinės atminties ir Ukrainos sukilėlių armijos (UPA).
Gegužės 26 d. V. Zelenskis dekretu nusprendė vieną Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų dalinį pavadinti „UPA didvyriais“. Lenkija UPA sieja su nusikaltimais prieš jos piliečius per Antrąjį pasaulinį karą: 2016 m. Seimas OUN ir UPA nusikaltimus pripažino genocidu.
Lenkijos prezidentūra nurodo, kad UPA Voluinėje, Rytų Galicijoje ir kituose regionuose nužudė mažiausiai 100 tūkst. Lenkijos piliečių, žydų ir kitų mažumų atstovų. Ukrainoje šis judėjimas dalies kariuomenės ir visuomenės vertinamas kaip antisovietinio bei už valstybingumą kovojusio pasipriešinimo palikimas.
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis birželio 19 d., pasikonsultavęs su Baltojo erelio ordino kapitula, atšaukė V. Zelenskiui skirtą aukščiausią šalies apdovanojimą. Jis pabrėžė, kad sprendimas nėra nukreiptas prieš Ukrainos žmones ir nekeičia Varšuvos strateginės paramos Ukrainos saugumui.
Ordiną V. Zelenskiui 2023 m. įteikė tuometis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda už nuopelnus saugumui, atsparumui ir žmogaus teisių gynybai. Birželio 20 d. Ukrainos prezidentas apdovanojimą išsiuntė atgal Lenkijos prezidentūrai, teigdamas, kad jis buvo skirtas ukrainiečių tautai ir jos kariuomenei.
Liepos 17 d. V. Zelenskis paskelbė penkių punktų planą įtampai mažinti, kuriame numatyti diplomatiniai sprendimai, Voluinės įvykių archyvų atvėrimas, daugiau leidimų paieškoms ir ekshumacijoms. K. Nawrockio Nacionalinio saugumo biuro vadovas Bartoszas Grodeckis šiuos siūlymus atsargiai įvertino palankiai.
Vizitas vyksta Lenkijoje augant įtampai ukrainiečių atžvilgiu. Per pirmąjį 2026 m. pusmetį policija gavo 180 pranešimų apie įtariamus neapykantos nusikaltimus prieš ukrainiečius – daugiau kaip 30 proc. daugiau nei tuo pat metu 2025 m.
Liepos 2–12 d. atliktoje CBOS apklausoje 52 proc. respondentų nepritarė ukrainiečių pabėgėlių priėmimui, o 42 proc. jam pritarė. Tai pirmas toks daugumos nusistatymas nuo 2014 m. pradėto stebėjimo.
