Vasarą daugeliui šeimų asocijuojasi su kelionėmis ir poilsiu su vaikais, tačiau išsiskyrusiems tėvams net ir trumpalaikės atostogos užsienyje gali peraugti į rimtus teisinius ginčus, ypač jei vaiko išvykimo sąlygos nėra aiškiai aptartos skyrybų dokumentuose. Advokatų kontoros „JURICA“ teisininkė Goda Pranytė teigia, kad tokios situacijos yra dažnos – vienas tėvų suplanuoja kelionę, kitas nesutinka arba sužino per vėlai, ir ginčas gali persikelti į tarptautinį lygmenį.
„Dažnai matome situacijas, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, pavyzdžiui, su mama, o kitas tėvas su vaiku bendrauja pagal nustatytą grafiką. Jeigu skyrybų dokumentuose nėra aiškiai aptarta, kaip vaikas gali vykti į užsienį, net kelionė atostogų gali tapti konflikto priežastimi“, – sako G. Pranytė.
Kur baigiasi atostogos ir prasideda teisinė rizika?
Nors gali atrodyti, kad trumpalaikės kelionės yra tiesiog atostogos, o ilgesnės – gyvenamosios vietos keitimas, teisinė riba nėra visada aiški. Svarbi ne tik kelionės trukmė, bet ir tai, ar išvykimas nepažeidžia kito tėvo teisės bendrauti su vaiku, ar buvo gautas jo sutikimas, ar tokia galimybė numatyta teismo sprendime arba santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Pavyzdžiui, jei vienam iš tėvų nustatyta teisė matytis su vaiku kartą per savaitę, dviejų savaičių kelionė jau reiškia, kad šis bendravimo grafikas nebus įvykdytas. Jei nėra numatyta, kaip tos dienos bus kompensuojamos, gali kilti ginčas dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo.
„Net ir trumpa kelionė gali sukelti problemų, jeigu ji nebuvo suderinta, o dėl jos kitas tėvas negali matytis su vaiku taip, kaip numatyta. Todėl labai svarbu iš anksto aptarti ne tik pačią galimybę keliauti, bet ir tai, kaip bus kompensuojamas praleistas bendravimo laikas“, – pabrėžia teisininkė.
Didžiausia klaida – kai skyrybų dokumentuose apie keliones neužsimenama
Dažnai problema kyla dar skyrybų metu, kai tėvai susitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo grafiko, tačiau neaptaria klausimų dėl vaiko išvykimo į užsienį. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios dažnai keliauja, turi artimųjų kitose šalyse ar dirba tarptautiniu mastu. G. Pranytė akcentuoja būtinybę detaliai numatyti sąlygas dar skiriantis, nesvarbu, ar santuoka nutraukiama taikiai, ar ginčo tvarka.
Tokios sąlygos gali būti aptariamos santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurioje numatoma, kokiais atvejais vaikas gali vykti į užsienį, ar reikalingas kito tėvo sutikimas, per kiek laiko apie kelionę reikia informuoti, kokie duomenys pateikiami ir kaip kompensuojamas praleistas bendravimo laikas. Kai kuriais atvejais verta numatyti ir notaro patvirtintą tėvo sutikimą konkrečiai kelionei ar ilgesniam laikotarpiui. „Jeigu tokių sąlygų nėra, piktybiškai nusiteikęs tėvas gali inicijuoti teisminius procesus. Tuomet stringa kelionės, atsiranda ginčai, o kartais situacija išauga iki tarptautinės bylos“, – perspėja G. Pranytė.
Kai kelios savaitės tampa ginču dėl neteisėto vaiko išvežimo ar laikymo užsienyje
Jautriausia situacija kyla, kai vienas tėvas išvyksta su vaiku į kitą šalį be aiškaus susitarimo, o kitas tėvas mano, kad pažeistos jo teisės. Tokiais atvejais gali būti inicijuojamos bylos pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Net jei tėvams atrodo, kad jie tiesiog išvyko pailsėti ar aplankyti artimųjų, kitai pusei tai gali atrodyti kaip neteisėtas vaiko išvežimas ar laikymas kitoje valstybėje.
G. Pranytė mini atvejį Airijoje, kai mama su vaikais trumpam išvyko pas senelius, bet jau buvo pradėta byla pagal Hagos konvenciją dėl galimai neteisėto vaikų išvežimo ar laikymo. Tokios bylos yra sudėtingos emociškai ir finansiškai, nes dažnai tenka samdyti teisininkus Lietuvoje ir užsienyje. Vaikas gali būti grąžinamas į jo įprastinę gyvenamąją vietą, o tėvo elgesys gali būti vertinamas. Tokios situacijos gali turėti įtakos ir vėlesniems ginčams dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos.
„Svarbiausia ne bandyti „apeiti“ kitą tėvą, o iš anksto aiškiai susitarti. Kuo mažiau neapibrėžtumo dokumentuose, tuo mažesnė rizika, kad paprasta kelionė taps tarptautiniu teisiniu procesu“, – teigia teisininkė.
Sutikimas kelionei ir gyvenamosios vietos keitimas nėra tas pats
Svarbu atskirti laikiną vaiko išvykimą (atostogos, viešnagė pas senelius) nuo gyvenamosios vietos valstybės keitimo. Pastarasis apima vaiko leidimą į mokyklą, kasdienės rutinos kūrimą, gydytojų pasirinkimą ar būsto nuomą kitoje šalyje. Tokiam sprendimui paprastai reikalingas kito tėvo sutikimas arba teismo sprendimas. Vienašališkai nuspręsti, kad vaikas gyvens kitoje valstybėje, negalima.
Ginčai dažnai kyla dar iki akivaizdaus persikėlimo, jei kelionė sutrikdo bendravimo grafiką arba kyla įtarimas, kad laikinas išvykimas gali užsitęsti. „Būna, kad viena pusė išvyksta mėnesiui, o kita pusė teigia, jog jau yra laikinai pakeista vaiko gyvenamoji vieta. Todėl kuo aiškiau viskas aptarta dokumentuose, tuo mažiau erdvės interpretacijoms“, – sako G. Pranytė. Rizika kyla ne tik tada, kai vaikas faktiškai perkeliamas gyventi į kitą šalį, bet ir kai dokumentuose nėra aiškios tvarkos, o tėvai skirtingai supranta kelionę ar gyvenimo centro perkėlimą.
Ką būtina numatyti skyrybų dokumentuose?
Vaiko kelionių į užsienį tvarka neturėtų būti paliekama žodiniams susitarimams. Aiškiai aprašyta tvarka padeda apsaugoti tėvų teises ir vaiką, mažina riziką, kad kelionė bus sustabdyta, vienas tėvas jausis eliminuotas iš sprendimų priėmimo, o atostogos taps pagrindu teisminiam procesui. Skyrybų dokumentuose verta numatyti:
- Ar vaikas gali vykti į užsienį su vienu iš tėvų.
- Į kokias valstybes galima vykti be atskiro sutikimo, o kada jis būtinas.
- Kokios formos turi būti duodamas sutikimas.
- Prieš kiek laiko kitas tėvas turi būti informuojamas apie kelionę ir kokia informacija (datos, valstybė, adresas, bilietai, kontaktai) turi būti pateikta.
- Kaip bus užtikrinamas vaiko ryšys su kitu tėvu kelionės metu.
- Kaip bus kompensuojamos praleistos bendravimo dienos.
- Kokios tvarkos taikomos, jei kelionė užsitęsia dėl objektyvių priežasčių.
- Kaip sprendžiami ginčai, jei vienas iš tėvų nesutinka su kelione.
G. Pranytė pabrėžia, kad sąlygos turi atspindėti realų šeimos gyvenimą – kelionių įpročius, darbo pobūdį, artimųjų gyvenamąją vietą. Kokybiška sutartis turi numatyti ne tik dabartinę padėtį, bet ir galimus šeimos gyvenimo pokyčius.
Ką daryti, jei skyrybos jau įvyko, o kelionių sąlygos neaptartos?
Jei skyrybų dokumentuose nėra aiškiai aptarta vaiko kelionių į užsienį tvarka, pirmiausia verta bandyti tartis ir naudotis mediacijos paslaugomis, kurios padeda šalims susitarti be teismo. „Visada rekomenduojame pirmiausia neveltis į teisinį ginčą, o bandyti susitarti mediacijos būdu. Dažnai už kito tėvo nesutikimo slypi konkreti priežastis, pavyzdžiui, baimė, kad bus pažeistas bendravimo grafikas“, – sako G. Pranytė. Jei susitarti nepavyksta, galima kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo, tačiau tai turėtų būti paskutinis žingsnis.
Tarptautinės šeimos turi galvoti dar plačiau
Ši tema ypač aktuali šeimoms, kurių gyvenimas susijęs su keliomis valstybėmis. Advokatų kontora „JURICA“ dirba 13 jurisdikcijų, todėl tokiose bylose svarbus ne tik Lietuvos teisės, bet ir tarptautinės teisės išmanymas. „Tarptautinėse šeimos bylose svarbu suprasti ne tik Lietuvos teisę. Reikia matyti platesnį vaizdą, nes ginčas labai greitai gali persikelti į kitą valstybę. Todėl prevencija čia yra ypač svarbi“, – sako teisininkė.
Svarbiausia taisyklė: susitarti tada, kai dar nėra konflikto
Vaiko kelionių klausimai turėtų būti sprendžiami ne tada, kai bilietai jau nupirkti, o derinant skyrybų sąlygas. Kuo aiškiau sutartyje aprašyta tvarka, tuo mažesnė rizika, kad atostogos virs teisminiu ginču. „Geriausia šiuos klausimus aptarti dar skiriantis. O jeigu santuoka jau nutraukta ir tokios tvarkos nėra, vis tiek verta pasikonsultuoti. Kartais keli aiškūs sakiniai sutartyje gali padėti išvengti tarptautinio ginčo, didelių išlaidų ir labai skaudžių pasekmių vaikui“, – sako G. Pranytė. Aiškiai sutarta tvarka leidžia vaikui saugiai ilsėtis, palaikyti ryšį su abiem tėvais ir netapti suaugusiųjų konflikto įrankiu.
