Naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaras apkaltino ankstesnę Viktoro Orbáno vyriausybę nuslėpus tikrąjį šalies biudžeto deficitą, kuris šiemet būtų viršijęs 8 proc. BVP — daugiau nei dvigubai už viešai skelbtą tikslą. „Jie melavo vengrams“, – Facebook vaizdo įraše pareiškė Magyaras, kurio Tiszos partija balandžio 12 d. rinkimuose iškovojo 141 iš 199 mandatų ir užbaigė 16 metų trukusią Orbáno valdžią.
Pasak Magyaro, vieši Orbáno vyriausybės 2026 m. deficito tikslai – pirma 3,7 proc., paskui 5 proc. BVP – neatitiko realybės. Premjero teigimu, pačios ankstesnės valdžios pareigūnai jau skaičiavo 6,8 proc. deficitą, o nauji auditai parodė, kad be neseniai sudaryto susitarimo atblokuoti įšaldytas ES lėšas šių metų deficitas būtų viršijęs 8 proc. BVP.
„Biudžeto deficito skaičiai, kuriuos Orbáno vyriausybė viešai skelbė, esantys oficialiuose dokumentuose, ir tai, ką dabar matome, niekuo nepanašūs“, – sakė Magyaras. „Bloomberg“ duomenimis, premjeras pareiškė, kad ankstesnė administracija tikriausiai „falsifikavo“ biudžeto duomenis ir kad šių metų deficitas bus „labai didelis“. Pats Orbánas, jo buvęs finansų ministras ir Vengrijos statistikos tarnyba į komentarų prašymus iš karto nereagavo.
Finansų ministras Andrásas Kármánas deficitą įvardijo kaip sunkiausią iššūkį Vengrijos kelyje į eurą ir pažadėjo iki rugpjūčio pabaigos parlamentui pateikti pataisytą 2026 m. biudžetą, paremtą realistiškomis prielaidomis. Net ir gavus ES lėšas, šių metų deficitas gali viršyti 7 proc. BVP, o euro taisyklės reikalauja, kad jis būtų mažesnis nei 3 proc.
Vyriausybė siekia įsivesti eurą iki 2030 m., tačiau Kármánas nurodė, kad nereikia skubėti į ERM-II valiutų kurso mechanizmą ir kad sprendimas bus priimtas kartu su Vengrijos nacionaliniu banku. KBC banko Vengrijoje ekonomistas Dávidas Némethas prognozuoja, kad deficitas nukris žemiau 3 proc. tik dešimtmečio pabaigoje, apie 2030 m. Pastaraisiais metais Vengrijos deficitas svyravo apie 6–7 proc. BVP, nors pernai statistikos tarnyba pranešė apie jo sumažėjimą iki 4,7 proc.
Nuo atėjimo į valdžią Magyaras skubiai priėmė kovos su korupcija ir proeuropietiškas priemones bei stiprino vidaus kovos su korupcija institucijas. Gegužės 29 d. jo vyriausybė oficialiai kreipėsi dėl prisijungimo prie Europos prokuratūros (EPPO), siekdama sustiprinti kovą su korupcija ir atrišti įšaldytas ES lėšas.
Investuotojai naujosios vyriausybės reformas vertina palankiai. Vengrijos 10 metų vyriausybės obligacijų pajamingumas nukrito iki maždaug 5,17 proc. – artimo žemiausiam nuo 2022 m. lygiui. Forintas per pastaruosius metus euro atžvilgiu pabrango apie 15 proc., didžiajai daliai augimo įvykus po balandžio rinkimų. Stipresnė valiuta ir mažesnės skolinimosi sąnaudos gali sušvelninti spaudimą biudžetui, tačiau didesnis nei 7 proc. deficitas reiškia, kad euro įsivedimui prireiks dar daugelio metų fiskalinio griežtinimo.
