Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus gyventojams kartais kyla klausimų, kodėl vientisas žemės sklypas matavimų metu gali būti padalintas į kelis atskirus žemės sklypus. Dažniausiai tokia situacija susidaro tada, kai žemės sklypą kerta kelias, gatvė, geležinkelis ar kitas viešajam naudojimui skirtas objektas.
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) paaiškina, kad atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypų ribos nustatomos pagal teritorijų planavimo dokumentus ir žemės valdos projektus. Kai paaiškėja, kad žemės sklypą skiria magistralinis, krašto ar rajoninis kelias, viešasis ar vidaus kelias, gatvė, geležinkelis arba neprivatizuojamas hidrografinis objektas, kurių užimamas plotas nėra įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą, tokiais atvejais turi būti rengiamos atskiros žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Tai reiškia, kad vietoje vieno iki tol buvusio žemės sklypo po kadastrinių matavimų gali būti suformuoti ir įregistruoti keli atskiri žemės sklypai.
Svarbu pažymėti, kad tokiu atveju kelio ar kito viešojo naudojimo objekto užimtas plotas nėra priskiriamas prie žemės sklypo ploto. Kitaip tariant, sklypas apskaitomas pagal faktiškai jam priskiriamą teritoriją, o plotai, kuriuos užima viešajam naudojimui skirti objektai, į bendrą žemės sklypo plotą neįtraukiami. Būtent dėl šios priežasties kadastrinių matavimų metu tame pačiame žemės plote gali atsirasti keli atskiri žemės sklypai.
Jeigu atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad pasikeitė žemės sklypo ribos, konfigūracija, atsirado didesnis ploto skirtumas, nei leidžia teisės aktuose nustatytos paklaidos, arba kyla neaiškumų dėl ribų, NŽT nagrinėja turimus dokumentus, kartografinę medžiagą ir pateikia išvadą dėl tolesnio ribų tikslinimo poreikio.
NŽT taip pat ragina matininkus prieš atliekant kadastrinius matavimus atidžiai išnagrinėti teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kuriame suprojektuotos žemės sklypo ribos, sprendinius ir matavimus vykdyti pagal Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisykles. Aukščiau išvardintų aplinkybių neįvertinimas yra dažnai nustatoma priežastis, kai dokumentai dėl sprendimo priėmimo arba išvados parengimo grąžinami matininkui klaidoms ištaisyti.
