Premjeras Mindaugas Sinkevičius rugpjūčio 11 d. pareiškė reikalausiąs aiškių atsakymų, ko trūksta Lietuvos oro gynybai, kad būtų laiku aptinkami ir likviduojami neatpažinti, potencialią grėsmę keliantys objektai.
M. Sinkevičius sakė, kad valstybės pareiga yra laiku nustatyti tokius objektus ir imtis priemonių jiems neutralizuoti. Jis teigė sieksiąs pakeisti jo paveldėtą situaciją oro gynybos srityje.
Premjeras taip pat ragino visuomenę nepasiduoti „perteklinei ir perdėtai isterijai“. Jo vertinimu, valstybės aparatas, žvalgyba ir kariuomenė veikia, o kariuomenė „tikrai neatostogauja“.
Anot M. Sinkevičiaus, grėsmės vertinamos rimtai, tačiau be isterijos, o institucijos rengiasi įvairiems galimiems scenarijams.
Rugpjūčio 4–10 d. krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad Rusija svarsto galimas atakas prieš Baltijos regiono kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama ukrainietiškus dronus.
Anksčiau R. Kaunas sakė manantis, kad Rusija elektroninės kovos priemonėmis nukreipia ukrainietiškus dronus nuo kurso, tačiau abejojo, ar ji geba juos sąmoningai siųsti Baltijos šalių link. Ministro teigimu, paveiktas dronas praranda orientaciją, todėl jo skrydžio kryptį sunku numatyti, o numatyti maršrutai nėra vedami palei Baltijos valstybių sienas.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai kovo 27 d. pranešė, kad keli bepiločiai kirto NATO oro erdvę ir sprogo, tačiau civilių aukų nebuvo, o infrastruktūrai padaryta tik nedidelė žala.
Baltijos šalys tuomet įsipareigojo gynybai skirti 5 proc. BVP ir prioritetą teikti oro gynybai, dronų bei antidroninėms sistemoms ir akustiniams jutikliams.
