Atsargos generolas leitenantas Andrejus Guruliovas pareiškė, kad Rusija teoriškai galėtų mobilizuoti 1 mln. žmonių iš beveik 30 mln. potencialių išteklių, tačiau svarbiausia kliūtis būtų jų aprūpinimas. Jo teigimu, kol kas Rusijos gynybos ministerijos personalo poreikiai kare prieš Ukrainą tenkinami kontraktininkais.
A. Guruliovo teigimu, mobilizuotiems žmonėms reikėtų aprangos, avalynės, mokymo, technikos ir ginklų. Todėl esminis klausimas būtų, ar Rusijos pramonė pajėgtų visa tai suteikti.
Jis pabrėžė, kad karą lemia ne vien padėtis fronte, bet ir šalies ekonomikos būklė.
Liepos 24 d. Rusijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto narys Andrejus Kolesnikas sakė, kad apie naują masinę priverstinę mobilizaciją nekalbama, nes pildomos kontraktininkų ir savanorių gretos. Liepos 27 d. tai neigė komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas, o liepos 28 d. – komiteto narys, atsargos generolas leitenantas Viktoras Sobolevas.
Tą pačią dieną Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas gandus apie mobilizaciją pavadino „purga“ ir tvirtino, kad Rusijos priešai taip siekia destabilizuoti padėtį prieš rinkimus. Jis taip pat pranešė, kad per pirmąjį 2026 m. pusmetį apie 200 tūkst. žmonių pasirašė kontraktus su gynybos ministerija.
15min, remdamasi leidinio „Viorstka“ šaltiniais, skelbė, kad po rugsėjį vyksiančių Valstybės Dūmos rinkimų Rusijos valdžia gali įvesti karo padėtį ir paskelbti mobilizaciją. Tai nėra oficialiai patvirtinta informacija.
JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS) liepos 1 d. įvertino, kad nuo 2022 m. vasario iki 2026 m. birželio Rusija Ukrainoje patyrė apie 1,4 mln. karių nuostolių – žuvusiųjų, sužeistųjų ir dingusiųjų. CSIS vertinimu, Rusija netenka 30–34 tūkst. karių per mėnesį, o verbuoja apie 27 tūkst.
Vokietijos Tarptautinio saugumo problemų instituto ekspertas Janis Kluge apskaičiavo, kad 2026 m. pradžioje fronte buvo likę apie 168 tūkst. iš maždaug 300 tūkst. 2022 m. mobilizuotų rusų. Rusijos gynybos ministerijai artimas šaltinis „Financial Times“ perspėjo, kad nauja mobilizacija galėtų didinti nuostolius bei dezertyravimą ir turėti neigiamą politinį poveikį šalies vidaus padėčiai.
