Remigijus Žemaitaitis teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas palikti galioti jo apkaltinamąjį nuosprendį dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo yra politizuotas. Politikas žada sprendimą skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau Seimo nario mandato atsisakyti neketina.
Teismas baudą padidino iki 10 tūkst. eurų
Trečiadienį, liepos 22 dieną, Lietuvos apeliacinis teismas atmetė R. Žemaitaičio ir jo advokato apeliacinius skundus, kuriais siekta išteisinimo. Teismas paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį ir baudą padidino nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų.
Teisėja Vitalija Norkūnaitė nurodė, kad politiko įrašais buvo šiurkščiai menkinamas žydų tautos genocidas – Holokaustas, o veika buvo tęstinė. Prokuroras Justas Laucius apeliaciniame procese prašė skirti 52 250 eurų baudą.
Pirmosios instancijos nuosprendį Vilniaus apygardos teismas paskelbė 2025 metų gruodį. Byloje vertinti septyni 2023 metų gegužę ir birželį „Facebook“ paskelbti R. Žemaitaičio įrašai bei jo kalba Seimo posėdyje. Teismas buvo konstatavęs, kad pasisakymai peržengė saviraiškos laisvės ribas, žemino asmenų orumą ir kurstė priešiškumą žydų tautybės žmonėms.
R. Žemaitaitis žada kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą
Apeliacinės instancijos sprendimas įsiteisėjo jo paskelbimo dieną, tačiau kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. R. Žemaitaitis tvirtino tai padarysiantis ir sakė manantis, kad sprendimas priimtas remiantis politiniais, o ne teisiniais motyvais.
Politikas kartojo pats mandato neatsisakysiantis, nes, jo vertinimu, pažeidimo nepadarė. Jis taip pat sakė besitikintis, kad Seimas prieš pradėdamas apkaltą palauks Aukščiausiojo Teismo sprendimo.
R. Žemaitaitis nurodė, kad jeigu Seime pakaktų balsų jį pašalinti, Šilalės–Kelmės vienmandatėje apygardoje būtų rengiami pirmalaikiai rinkimai.
Seime turi būti pradėta apkaltos procedūra
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas teigė, kad gavus įsiteisėjusį apeliacinį nuosprendį Seime turi būti pradėta apkaltos procedūra. Jo teigimu, Seimo statute nustatyta pareiga ją pradėti, kai apeliacinė instancija parlamentarą pripažįsta padarius nusikalstamą veiką.
Apkaltos būdu iš Seimo pašalintas politikas dešimt metų negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas. Mandato R. Žemaitaitis galėtų atsisakyti ir pats.
2024 metų balandį Konstitucinis Teismas jau buvo pripažinęs, kad R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tuomet jis mandato atsisakė, tačiau 2024 metų rudenį vėl buvo išrinktas į Seimą.
