Vokietijoje per metus suvalgoma apie 2 mlrd. žuvies pirštelių, o didžioji dalis jiems gaminti naudojamos aliaskinės rudagalvės menkės žaliavos atkeliauja iš Rusijos, skelbia „Delfi Verslas“. Portalas kelia klausimą, ar Vokietija, remianti sankcijas Maskvai, žuvies pirštelių tiekimui neteikia pirmenybės prieš griežtesnius ribojimus Rusijos žuviai.
Rusijos dalis Vokietijos menkės importe išaugo iki 45 proc.
Vokietijos Thünen instituto duomenimis, tiesioginis rusiškos aliaskinės rudagalvės menkės filė importas į šalį 2020–2024 metais padidėjo nuo 22 600 iki 54 000 tonų. Bendram šios rūšies importui laikantis ties maždaug 150 000 tonų per metus, Rusijos dalis per penkerius metus išaugo nuo 15 iki 45 proc.
Įvertinus Kinijoje pirmą kartą perdirbtą, tačiau daugiausia iš Rusijos žvejybos gautą žaliavą, rusiškos kilmės gali būti 55–72 proc. Vokietijoje perdirbamos aliaskinės rudagalvės menkės.
Ši žuvis naudojama filė, žuvies piršteliams, surimiui ir paruoštiems patiekalams. Vokietijos įmonės pagamina apie 60 proc. visų Europos Sąjungoje pagaminamų žuvies pirštelių, o nemažą dalį jų eksportuoja į kitas Europos valstybes.
Vokietija iš Rusijos žuvies mėsos įsivežė už 284 mln. eurų
2025 metais Vokietija buvo didžiausia Rusijos šviežios, atšaldytos arba šaldytos žuvies mėsos importuotoja ES: importo vertė siekė 284 mln. eurų. Prancūzija importavo už 89 mln. eurų, Nyderlandai – už 67 mln. eurų, Lenkija – už 31 mln. eurų.
Visa ES 2025 metais iš Rusijos importavo žuvies už 756 mln. eurų – beveik tiek pat, kiek 2024-aisiais, kai suma siekė 758 mln. eurų. 2022 metais šis importas buvo vertas 954 mln. eurų. EUobserver duomenimis, Vokietijos importas šioje kategorijoje nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios išaugo 82 proc.
EUMOFA duomenimis, Vokietija, Prancūzija ir Lenkija 2024 metais kartu sudarė 84 proc. iš Rusijos importuotos aliaskinės rudagalvės menkės kiekio.
ES siūlo riboti Rusijos žuvį, bet susitarimo dar nebuvo
Europos Komisija birželio 9 dieną į 21-ojo sankcijų paketo Rusijai pasiūlymą pirmą kartą įtraukė žuvininkystę. Tačiau birželio 25 dieną ES diplomatai EUobserver teigė, kad keturios valstybės narės vis dar prieštarauja siūlomam Rusijos žuvies importo draudimui; jų pavardės viešai nebuvo paskelbtos.
Liepos 20 dieną Vokietijos Bundestagas pranešė, kad AfD frakcija oficialiai paklausė vyriausybės, kokios konkrečios aliaskinės rudagalvės menkės importo ribos numatytos Komisijos pasiūlytame pakete.
Thünen institutas nurodo ir pramonės argumentus: importo sustabdymas arba dideli muitai reikšmingai paveiktų žaliavos pasiūlą, kainas bei darbo vietas Vokietijos žuvies perdirbimo sektoriuje. Instituto vertinimu, visos naudojamos žaliavos pakeisti kitomis žuvų rūšimis nepavyktų.
