Vilniaus meras Valdas Benkunskas, pastaraisiais mėnesiais garsiai kėlęs migracijos klausimą, teigė sostinės gatvėse nebegirdintis lietuvių kalbos. Gegužės pradžioje jis pradėjo rinkti parašus peticijai, kuria siūloma laikinų leidimų gyventi Lietuvoje pratęsimą susieti su lietuvių kalbos mokėjimu. Meras nurodė surinkęs daugiau kaip 22,5 tūkst. parašų.
Peticija siūlo A2 lygį po trejų metų Lietuvoje
Peticijoje Seimas ir Vidaus reikalų ministerija raginami nustatyti, kad ne Europos Sąjungos piliečiai, po trejų metų prašantys pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, mokėtų lietuvių kalbą bent A2 lygiu.
Rugpjūtį Vilniaus savivaldybė paskelbė nebepriimsianti gyventojų prašymų ir skundų rusų kalba raštu. Žodinę informaciją kita ne ES kalba ji teiks tik tuomet, jei ją moka konkretus darbuotojas.
V. Benkunsko iniciatyvą oponentai vadino galimos nepaskelbtos rinkimų agitacijos pradžia. Birželio 25 dieną su meru susitikęs vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sakė, kad kalbos reikalavimą migracijos procedūrose būtų galima įvesti tik užtikrinus mokymo ir egzaminavimo infrastruktūrą. VRM jau rengia tokią prievolę numatančius teisės aktus.
Seimas pritarė prezidento siūlomoms pataisoms
Birželio viduryje prezidentas Gitanas Nausėda paragino aktyviau spręsti migracijos problemas ir Seimui pateikė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimų projektą. Jame numatytas terminuotas darbo leidimas, suteikiantis teisę atvykti dirbti ir gyventi Lietuvoje iki dvejų metų; jo galiojimui pasibaigus užsienietis turėtų išvykti.
Projektu trečią kartą per dešimt metų prašomam terminuotam darbo leidimui siūloma nustatyti bent A2 lietuvių kalbos lygį, o trečią kartą prašomam leidimui laikinai gyventi – bent B1 lygį. Seimo teisininkai projektui pateikė pastabų, tačiau Prezidentūra tvirtino, kad jos išspręstos derinant projektą. Liepos 14 dieną Seimas po svarstymo pataisoms pritarė: už balsavo 58 parlamentarai, vienas buvo prieš, keturi susilaikė.
Užsieniečių skaičius Lietuvoje išaugo iki 224 tūkstančių
Migracijos departamento duomenimis, rugpjūčio pradžioje Lietuvoje buvo apie 224 tūkst. užsieniečių, turinčių laikinus arba nuolatinius leidimus gyventi. Tai maždaug 120 tūkst. daugiau nei 2022 metų sausį, o ukrainiečiai sudarė kiek daugiau nei trečdalį šių migrantų.
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis, pristatydamas pataisas, nurodė, kad liepos 1 dieną Lietuvoje gyveno daugiau kaip 222 tūkst. užsieniečių – 7,7 proc. šalies gyventojų. Jis perspėjo, kad imigracinis spaudimas didės, ir ragino iš esmės pergalvoti migracijos taisykles.
