Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė Baudžiamojo kodekso ir Policijos įstatymo pataisas: siūloma atskirai numatyti atsakomybę už teismo ar teisėjo pažeminimą fizine ar psichine prievarta bei leisti teismų apsaugai pasitelkti pagal darbo sutartis dirbančius darbuotojus. Tai kol kas yra įstatymų pakeitimų projektai, o ne galiojantis reguliavimas.
Už prievartą prieš teisėją grėstų iki ketverių metų kalėjimo
VRM siūlo Baudžiamojo kodekso 232 straipsnį papildyti norma, pagal kurią už teismo ar teisėjo pažeminimą naudojant fizinę ar psichinę prievartą grėstų laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Dabar šis straipsnis už viešą užgaulų teismo ar teisėjo pažeminimą veiksmu, žodžiu ar raštu dėl jų veiklos numato bausmes iki dvejų metų laisvės atėmimo. VRM aiškinamajame rašte teigia, kad esama baudžiamojo įstatymo normų sistema neleidžia veiksmingai ir proporcingai reaguoti į šiurkščiausius nepagarbos teismui atvejus.
Ministerija nurodo, kad pakeitimu siekiama geriau apsaugoti teisėjų fizinį ir psichinį neliečiamumą jiems vykdant tiesiogines pareigas.
Teismų apsaugai policija galėtų samdyti darbuotojus
Policijos įstatymo 6 straipsnį siūloma papildyti galimybe policijai teismų apsaugai pasitelkti pagal darbo sutartis dirbančius darbuotojus. Jie turėtų atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nustatytus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, asmens ir turto apsaugos kriterijus bei būti baigę generalinio komisaro patvirtintus objektų apsaugos mokymus.
Šiuo metu prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą gali naudoti tik statutiniai policijos pareigūnai, o samdomi darbuotojai atlieka technines arba administracines funkcijas. VRM teigimu, pakeitimai padėtų lanksčiau naudoti policijos sistemą ir valstybės biudžeto lėšas, nes išlieka pareigūnų trūkumas.
Nuolatinis policijos budėjimas dabar numatytas tik Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme.
Pataisas paskatino išpuoliai Kauno teismuose
Vienas pataisų impulsų buvo gegužės 18 dieną Kauno apygardos teisme įvykęs incidentas. Remigijus Meška į teisėją sviedė dokumentų segtuvą ir išdaužė apsauginį stiklą. Prokuratūra jam pareiškė kaltinimus dėl nepagarbos teismui ir viešosios tvarkos pažeidimo.
Po išpuolio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė pareiškė, kad teismų saugumo situacija Lietuvoje yra kritinė.
Ankstesnis išpuolis įvyko 2025 metų sausio 16 dieną Kauno apylinkės teisme. Vilmantas Juodelė į teisėją metė tris kėdes, apgadino televizorių ir, teisėjai bei sekretorei bandant pasišalinti, smogė teisėjai kumščiu. Vyras teigė taip protestavęs dėl jam nepalankios nutarties ir nesigailintis savo veiksmų.
2025 metų gegužės 30 dieną Alytaus apylinkės teismas V. Juodelę pripažino kaltu dėl nepagarbos teismui ir viešosios tvarkos pažeidimo, skyrė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei priteisė 910 eurų turtinės ir 1,5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
