Vasarą gyventojai vis dažniau susiduria su didesniais elektros kainų svyravimais – dėl besikeičiančių oro sąlygų, atsinaujinančios energijos gamybos apimčių ir skirtingo elektros vartojimo intensyvumo kainos biržoje gali reikšmingai skirtis ne tik dienomis, bet ir valandomis. Tokiais laikotarpiais ypač svarbu suprasti, kaip formuojasi galutinė kaina, iš ko susideda elektros sąskaita ir kokius sprendimus pats vartotojas gali priimti.
Gyventojai jau įprato lyginti bankų, draudimo, mobiliojo ryšio ar maisto kainas, tačiau elektros atveju didelė dalis vartotojų vis dar išlieka pasyvūs. Nors energetika dažnai atrodo gana sudėtinga specialistų tema, gebėjimas suprasti savo elektros sąskaitą tiesiogiai susijęs su finansiniu savarankiškumu – kai žmogus žino, už ką moka ir kokius sprendimus gali priimti pats, jis turi daugiau galimybių kontroliuoti savo išlaidas.
„Vasarą viešojoje erdvėje dažniau girdėti apie elektros kainų svyravimus ar biržoje pingančią elektrą, tačiau tokios žinutės daugeliui vartotojų neatsako į svarbiausią klausimą – kaip šie pokyčiai atsispindi jų elektros sąskaitoje ir nuo ko priklauso galutinė mokama suma. Būtent tai ir svarbiausia suprasti kiekvienam vartotojui“, – sako „Elektrum Lietuva“ produktų vadovė Eglė Afanasjeva.
Pirmiausia – suprasti, už ką mokama
Elektros energijos kaina, kurią moka vartotojai, susideda iš kelių pagrindinių dalių: nepriklausomo elektros tiekėjo siūlomos elektros energijos kainos, valstybės reguliuojamų kainos dedamųjų ir pridėtinės vertės mokesčio.
Valstybės reguliuojamai daliai priskiriami Energijos skirstymo operatoriui (ESO) mokama dalis pagal pasirinktą planą už elektros persiuntimą, taip pat visiems vartotojams vienodi elektros skirstymo ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčiai.
Šiuo metu, priklausomai nuo konkretaus plano, reguliuojama dalis gali sudaryti apie 40–45 proc. galutinės kainos, o elektros tiekimo dalis – apie 55–60 proc. Šis santykis nėra pastovus, tačiau padeda tiksliau suprasti, kaip formuojasi galutinė kaina. Taip ji detalizuota ir gyventojų sąskaitose.
„Papildomai gyventojų patogumui į sąskaitas įtraukiame jų elektros suvartojimo istorinius duomenis – palyginkime, kiek elektros jie suvartojo per tą patį mėnesį skirtingais metais. Taip pat jau kuris laikas sąskaitose gyventojai mato ir savo elektros planų paliginimus su kitais tuo metu mūsų siūlomais planais. Tikime, kad taip gyventojus įtraukiame aktyviau sekti ir kontroliuoti savo namų ūkių išlaidas elektrai“, – pažymi E. Afanasjeva.
Mažiausia kaina ne visada reiškia geriausią pasirinkimą
Vasarą, kai elektros kainos biržoje tam tikrais momentais dažniau pasiekia žemumas, daugiau dėmesio sulaukia su birža susieti elektros planai. Vis dėlto matomos mažesnės kainos biržoje dar nereiškia ir mažesnės elektros sąskaitos. Todėl vienas svarbiausių klausimų vartotojui išlieka – rinktis fiksuotą ar su biržos kaina susietą kainodarą.
Su birža susietuose planuose kaina priklauso nuo „Nord Pool“ biržoje susiformavusio pasiūlos ir paklausos santykio, dėl kurio kaina kinta kas 15 minučių. Toks planas gali būti naudingas tiems, kas gali dalį vartojimo perkelti į pigiausios kainos intervalus ir yra pasirengę aktyviau stebėti rinką.
Fiksuotos kainos planas suteikia daugiau stabilumo, nes vartotojas iš anksto žino vienos kilovatvalandės kainą, o jos svyravimo riziką sutartam laikotarpiui prisiima tiekėjas.
„Nėra vieno plano, kuris būtų geriausias visiems. Tinkamiausias pasirinkimas priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, elektros vartojimo įpročių ir to, kiek jis nori įsitraukti į savo vartojimo valdymą. Vieniems svarbiausias kriterijus yra stabili ir prognozuojama sąskaita, kiti sąmoningai renkasi planus, leidžiančius pasinaudoti mažesnėmis biržos kainomis tam tikromis valandomis. Svarbiausia, kad pasirinkimas būtų sąmoningas, o ne atsitiktinis“, – sako E. Afanasjeva.
Vartojimo įpročiai taip pat lemia sąskaitą
Galutinei elektros sąskaitai įtakos turi ne tik pasirinktas planas, bet ir vartojimo įpročiai. Turint dviejų laiko zonų ar išmanųjį skaitiklį, daliai vartotojų gali būti aktualūs planai, kuriuose elektros kaina skiriasi priklausomai nuo vartojimo laiko.
Daugiau elektros naudojančių prietaisų – skalbyklės, indaplovės, džiovyklės, boilerio ar elektromobilio įkrovimo – naudojimą galima perkelti į laiką, kai elektros kaina yra mažesnė. Tai leidžia efektyviau išnaudoti kainų svyravimus ir valdyti elektros išlaidas.
Planą verta peržiūrėti reguliariai
Dar viena dažna vartotojų klaida – pasirinkus elektros planą ilgą laiką jo neperžiūrėti, nesidomėti savo sutartimi. Taip pat laikui bėgant keičiasi ne tik elektros rinka, bet ir žmonių gyvenimo būdas – žmonės dirba iš namų, įsirengia šilumos siurblius, pradeda krauti elektromobilius ar įsigyja daugiau elektros naudojančių įrenginių.
Ieškant alternatyvų, verta lyginti ne tik vieno tiekėjo pasiūlymus, bet ir platesnę rinkoje esančių planų pasiūlą. Tam vartotojai gali naudotis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) elektros energijos kainų palyginimo skaičiuokle, kurioje pateikiami nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymai.
