Kaune pradėti įrengti pirmieji ženklai, žymintys UNESCO pasaulio paveldo teritoriją – Žaliakalnyje ir Naujamiestyje jau pastatyta 17 ženklų prie pagrindinių įvažiavimų į saugomą modernistinį miesto urbanistinį ansamblį. Apie tai Kauno miesto savivaldybė pranešė liepos 17 dieną.
Ženklai pastatyti Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose, Radvilėnų plente, Vydūno alėjoje, Laisvės alėjoje bei kitose vietose. Juose naudojamas oficialus vietovės pavadinimas – „UNESCO Pasaulio paveldo vertybė. Modernistinis Kaunas: optimizmo architektūra 1919–1939“.
Ženklai taip pat primena, kad UNESCO saugoma teritorija užima 455,3 hektaro, o ją supa daugiau kaip 404 hektarų buferinė apsaugos zona, apimanti Kauno senamiestį, Lietuvos zoologijos sodą ir besidriekianti iki Aleksoto šlaitų. Savivaldybės teigimu, ateityje svarstoma įgyvendinti ir kitus teritorijos ženklinimo sprendimus.
Tikimasi, kad naujieji ženklai paskatins gyventojus labiau rūpintis savo aplinka ir kultūros paveldu, stiprins bendruomenių iniciatyvas bei skatins pažinti modernistinį Kauną.
„UNESCO pasaulio paveldo statusas nėra tik miesto garbės ženklelis. Tarptautinis pripažinimas rodo Kauno unikalumą ir išskirtinę vertę, kviečia pažinti miestą kaip vieną ryškiausių Europos modernizmo centrų“, – teigia Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Pasak S. Rimo, nors daugelis kauniečių ir miesto svečių atpažįsta garsiausius modernizmo architektūros pastatus, ne visi žino, kad UNESCO statusas suteiktas ne pavieniams objektams, o vientisam Naujamiesčio ir Žaliakalnio urbanistiniam ansambliui – gatvėms, aikštėms, želdynams, panoramoms ir iki šiol gyvoms tradicijoms.
Modernistinis Kauno urbanistinis ansamblis į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytas 2023 m. rugsėjo 18 d. per 45-ąją Pasaulio paveldo komiteto sesiją Rijade, Saudo Arabijoje. Paraišką rengė ekspertų grupė, vadovaujama Vilniaus universiteto profesorės Marijos Drėmaitės.
Į sąrašą įtrauktoje Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijoje yra daugiau kaip 1 500 unikalių tarpukario pastatų. Teritorija suformuota 1919–1939 m., kai Kaunas buvo laikinoji nepriklausomos Lietuvos Respublikos sostinė – šis statusas lėmė precedento neturintį miesto augimą ir architektūrinę raidą. Kauno tarpukario pastatai išsiskiria savitomis modernizmo interpretacijomis, jungiančiomis art deco, neoklasicizmo, tradicionalizmo ir funkcionalizmo įtakas.
