Prezidentas Gitanas Nausėda liepos 24 dieną grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis buvo atsisakyta nuo šių metų rugsėjo turėjusio galioti minimalaus PUPP pasiekimų reikalavimo. Šalies vadovas siūlo, kad slenkstinį lygį pagrindiniam išsilavinimui įgyti mokiniai privalėtų pasiekti nuo 2029 m. rugsėjo 1 d.
Prezidentūros vertinimu, visiškai atsisakyti minimalaus PUPP pasiekimų reikalavimo nėra tinkamas ir sistemiškai pagrįstas sprendimas. G. Nausėda teigė, kad pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turi patvirtinti, jog mokinys įgijo bent bazines mokykloje numatytas žinias ir gebėjimus.
Pasak prezidento, slenkstinis pasiekimų lygis nėra atrankinis reikalavimas, o minimalus rezultatas, kurį turėtų pasiekti pagrindinio ugdymo programą baigęs mokinys.
Vis dėlto G. Nausėda nurodė, kad visos apimties reikalavimo taikymas jau nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. būtų neproporcingas, kol neužtikrintas mokymosi pagalbos prieinamumas, PUPP užduočių patikimumas ir mokiniams tinkami tęstinio mokymosi keliai.
Prezidento siūlomas atidėjimas iki 2029 metų būtų skirtas ankstyvai mokymosi sunkumų diagnostikai, individualios pažangos stebėsenai ir veiksmingai pagalbai mokiniams užtikrinti. Per šį laiką taip pat būtų vertinamas PUPP validumas bei patikimumas ir plečiamas profesinio bei modulinio mokymosi prieinamumas.
2022 metais Seimas buvo nustatęs, kad pagrindiniam išsilavinimui įgyti, be pagrindinio ugdymo programos baigimo, reikėtų PUPP išlaikyti bent 4 balais. Iš pradžių 2024 metais turėjusi įsigalioti kartelė buvo atidėta iki 2026-ųjų, tačiau liepą Seimas nubalsavo jos atsisakyti.
Liepos 23 dieną prezidentas su švietimo atstovais aptarė PUPP kartelės panaikinimą. Savivaldybių ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai ragino pataisas pasirašyti, o dalis ekspertų tvirtino, kad kartelės atsisakymas neišspręstų prastėjančių mokinių pasiekimų problemos.
36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos kreipėsi į prezidentą, prašydamos vetuoti kartelės atsisakymą. Jos teigė, kad minimalaus reikalavimo panaikinimas kelia riziką vaikų ateičiai, valstybės konkurencingumui, demokratiniam ir nacionaliniam atsparumui.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pareiškė gerbianti prezidento veto, tačiau sakė, kad kartelės įsigaliojimo nukėlimas problemos neišsprendžia, tik ją atideda. Dėl veto dar turės apsispręsti Seimas.
