Atostogų nuotraukos, pažymėta buvimo vieta ar įrašas apie būsimą kelionę atrodo nekaltas būdas pasidalyti įspūdžiais. Vis dėlto ekspertas perspėja, kad tokia informacija gali padėti sukčiams pasiruošti įtikinamesnei apgavystei. Vos keli privatumo nustatymai ir didesnis atsargumas socialiniuose tinkluose gali padėti šią riziką sumažinti, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
„Europolas atkreipia dėmesį, kad sukčiai pirmiausia renka viešai prieinamą informaciją apie žmones, o socialiniai tinklai tam yra puikus šaltinis. Sukčiai mato, kad esate Turkijoje, jei ryte keliate istoriją iš oro uosto, o po pietų jau turškiatės viskas įskaičiuota viešbučio baseine. Kuo daugiau detalių sukčiai surenka, tuo lengviau jiems sukurti įtikinamą apgavystės istoriją. Pavyzdžiui, sukčius gali apsimesti viešbučio administratoriumi ar kelionių organizatoriumi atsiųsti žinutę, kuri atrodo gerokai patikimiau, nes remiasi tikroviška informacija apie jus“, – sako Algirdas Juozėnas, „Bitė Lietuva“ vyresnysis informacinių sistemų saugumo vadybininkas.
Privati paskyra – dar ne garantija
Gali atrodyti, kad didžiausia rizika kyla tik tiems, kurių socialinių tinklų paskyros yra viešos. Vis dėlto, anot A. Juozėno, privati paskyra savaime negarantuoja didesnio saugumo.
„Jei neįvertinę patvirtinate kiekvieną sekėjo užklausą, privati paskyra rizikos nesumažina. Prieš priimant naują sekėją verta pasižiūrėti, ar jo paskyra nėra sukurta neseniai, ar joje yra įrašų, ar turite bendrų pažįstamų. Vis tik ir tai nėra garantija – sukčiai kartais sąmoningai žymi kitus žmones savo įrašuose ar nuotraukose, kad atrodytų patikimesni ir sudarytų įspūdį, jog turi bendrų pažįstamų. Jei kyla bent menkiausia abejonė, geriau tokio sekėjo netvirtinti“, – sako A. Juozėnas.
Pasak eksperto, atsargiau verta elgtis ne tik priimant naujus sekėjus. Sukčiams vertingos gali būti ir viešai matomos gimimo datos, telefono numeris, darbovietė, šeimos narių vardai ar komentarai apie planuojamą išvykimą. A. Juozėnas rekomenduoja prieš kelionę peržiūrėti socialinių tinklų privatumo nustatymus ir apgalvoti, kokia informacija bei su kuo dalijatės realiu laiku.
„Jei kelionės įspūdžiais norite dalytis iš karto, geriausia tai daryti tik su artimiausiais žmonėmis, naudojant, pavyzdžiui, „Close Friends“ funkciją. Taip jūsų kelionės įspūdžius matys tik jūsų pasirinkti žmonės, o ne šimtai ar tūkstančiai sekėjų. Jei įrašą vis tik planuojate skelbti viešai, saugiau tai daryti jau grįžus iš kelionės. Taip pat verta apriboti, kas gali jus pažymėti įrašuose ar siųsti žinutes, o papildomam saugumui įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą“, – vardija skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertas.
Nukentėjus svarbiausia – nedelsti
Net ir laikantis visų atsargumo priemonių išvengti sukčių pavyksta ne visada. Pasak A. Juozėno, jei tapote apgaulės auka – buvo išvilioti pinigai, perimta paskyra, ar kitaip pasinaudota jūsų duomenimis – svarbiausia nedelsti.
„Jei praradote pinigų, reikėtų nedelsiant susisiekti su savo banku ir užblokuoti mokėjimo kortelę ar elektroninės bankininkystės prieigas. Jei buvo perimta socialinio tinklo paskyra – pakeisti jos slaptažodį ir įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą. Taip pat rekomenduočiau apie incidentą pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui ir policijai“, – pataria A. Juozėnas.
„Bitės“ klientus nuo tokių grėsmių padeda saugoti interneto apsaugos sprendimai, automatinis sukčių nuorodų, apgaulingų skambučių ir SMS žinučių blokavimas. Vis dėlto svarbus išlieka ir pačių žmonių budrumas.
„Technologijos gali sustabdyti didelę dalį sukčių veiklos. Deja, net ir jos negali apsaugoti nuo visų situacijų. Dėl to kritiškai svarbus pačių žmonių budrumas. Vis dėlto net ir atsargūs žmonės kartais tampa sukčių aukomis – patirtai žalai kompensuoti „Bitė“ siūlo draudimą nuo elektroninių apgavysčių“, – sako A. Juozėnas.
