Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad Lietuva rengia planą tam atvejui, jei finansinių sunkumų patirianti Latvijos bendrovė „airBaltic“ sumažintų skrydžių apimtis Lietuvoje arba visai pasitrauktų iš šalies. Ketvirtadienį Klaipėdoje BNS kalbėjęs ministras kartu ragino „nekelti panikos“ ir „nekrūpčioti“, o pati „airBaltic“ tikina, kad Lietuva išlieka svarbi strateginė jos rinka.
Ministras kitą savaitę tarsis su oro uostų vadovybe
Anot J. Taminsko, staigus „airBaltic“ skrydžių nutraukimas būtų „trumpuoju laikotarpiu tam tikras sukrėtimas“, tačiau rizika šiuo metu valdoma. „Kitą savaitę susitinku su oro uostų vadovybe ir yra ruošiamas planas, kaip trumpuoju laikotarpiu reaguoti, jeigu „airBaltic“ sumažintų skrydžių apimtis arba apskritai juos nutrauktų“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad „negalima laidoti „airBaltic“, kol dar gyva“, nes bendrovė šiuo metu skraidina keleivius ir užtikrina visas operacijas. Pasak J. Taminsko, net jei oro bendrovė ir pasitrauktų iš šalies, jos vieta neliktų tuščia ir ją nebūtinai užimtų pigių skrydžių vežėjai. „Tikrai daug kitų skrydžių operatorių – yra ir LOT, Lenkijos avialinijos, ir „Finnair“, tai nebūtinai tik pigiųjų skrydžių operatoriai“, – teigė jis, ragindamas iš anksto nepanikuoti.
„airBaltic“ tikina, kad Lietuva lieka strateginė rinka
Pati bendrovė išplatintame komentare nurodė, kad „Lietuva išlieka svarbi strateginė rinka „airBaltic“, o skrydžiai vykdomi pagal tvarkaraštį. Anot įmonės, visi esami užsakymai lieka galioti, o keleivių aptarnavimas nesutrikęs.
„airBaltic“ pažymėjo, kad 2026 m. iš Vilniaus vykdo 21 tiesioginį maršrutą, o iš Palangos – du. Bendrovė dirba visuose trijuose Lietuvos oro uostuose – Vilniaus, Kauno ir Palangos. Pernai gruodį Vilniaus oro uostas skelbė, kad 2026 m. vasaros sezoną vežėjas Lietuvos miestus turėtų jungti su daugiau kaip 20 tiesioginių krypčių ir siūlyti jungtis į per 80 krypčių platesniame tinkle. Vis dėlto gegužės viduryje BNS rašė, kad „airBaltic“ naikina planuotus vasaros sezono skrydžius tarp Vilniaus ir Krokuvos.
Kokie „airBaltic“ finansiniai sunkumai?
„airBaltic“ jau ilgą laiką ieško būdų stabilizuoti finansinę padėtį ir pritraukti naują finansavimą. Liepos 15 d. „Reuters“ pranešė, kad rugpjūčio 3 d. bendrovė obligacijų turėtojų susirinkime sieks trumpalaikio tarpinio finansavimo, kol peržiūri kapitalo struktūrą; konkreti pritraukiama suma nurodyta nebuvo.
Liepos 8 d. reitingų agentūra „Fitch Ratings“ „airBaltic“ ilgalaikiam emitento reitingui „CCC-“ ir 380 mln. eurų vertės 2029 m. obligacijoms suteikė neigiamos stebėsenos statusą. „Fitch“ nurodė, kad birželio 26 d. bendrovė iki reikiamo lygio nepapildė 2029 m. obligacijoms privalomos rezervo sąskaitos – tam būtų reikėję apie 21 mln. eurų. Agentūra prognozavo, kad 2026 m. „airBaltic“ laisvasis pinigų srautas bus apie 156 mln. eurų neigiamas, o finansavimo spragą tektų dengti akcininkų ar naujo strateginio investuotojo lėšomis.
2025 m. „airBaltic“ pajamos siekė 779,3 mln. eurų, bendrovė pervežė 5,2 mln. keleivių, o grynasis nuostolis sudarė 44,3 mln. eurų. Didžiausia bendrovės akcininkė yra Latvijos valstybė, valdanti 88,37 proc. akcijų, „Lufthansai“ priklauso 10 proc., „Aircraft Leasing 1“ – 1,62 proc., o likusiems akcininkams – 0,01 proc.
