Seimo opozicinės TS-LKD frakcijos atstovai liepos 22 d. registravo pataisas, kuriomis siūlo gyventojams, investuojantiems į kriterijus atitinkančius Lietuvos startuolius, leisti per mokėtiną gyventojų pajamų mokestį susigrąžinti 25 proc. investuotos sumos.
Investicijoms būtų nustatyta 100 tūkst. eurų riba
Pagrindinė siūloma lengvata būtų taikoma iki 100 tūkst. eurų metinių investicijų, todėl didžiausia susigrąžinama GPM suma siektų 25 tūkst. eurų per metus. Buvusios finansų ministrės Gintarės Skaistės pateiktu pavyzdžiu, investavus 10 tūkst. eurų į jauną kriterijus atitinkančią Lietuvos įmonę, mokėtiną GPM būtų galima sumažinti 2,5 tūkst. eurų.
Lengvata būtų skirta nepriklausomiems investuotojams, o ne startuolio savininkams, finansuojantiems savo bendrovę. Siūloma nustatyti, kad investuotojas kartu su susijusiais asmenimis nevaldytų daugiau kaip 25 proc. įmonės akcijų. Investiciją reikėtų išlaikyti bent trejus metus, tad iniciatoriai ją pristato ne kaip trumpalaikės spekuliacijos paskatą.
Į startuolius leistų investuoti per investicinę sąskaitą
Pataisomis taip pat siūloma leisti į startuolius investuoti per šiemet pradėjusią veikti investicinę sąskaitą. Dabar per ją galima investuoti į akcijas, fondus ir kitas priemones, tačiau ne į startuolius.
TS-LKD dokumente numatyta šį režimą taikyti Lietuvoje registruotoms, iki trejų metų veikiančioms, technologinę ar inovacinę veiklą vykdančioms ir biržoje nekotiruojamoms įmonėms. Dar viena siūlymų kryptis – pašalinti mokestinį neapibrėžtumą investuojant per specialiosios paskirties bendroves, sindikatus ir kitas kolektyvinio investavimo struktūras. Taip pat siūloma, kad vėlesnės investicijos į jau finansuotą augančią įmonę nebūtų vertinamos nepalankiau nei pirmoji.
Verslo angelų investicijos Lietuvoje atsilieka nuo Estijos
G. Skaistės vertinimu, verslo angelų investicijos Lietuvoje yra maždaug du kartus mažesnės nei Estijoje, o devyni iš dešimties jaunų verslų žlunga. Ji teigė, kad pataisoms pritarus Seimui valstybės biudžetas per metus netektų 1–3 mln. eurų.
Lietuvos verslo angelų tinklo vadovė Roberta Rudokienė sakė, kad Lietuva jau turi šešis vienaragius, tačiau šaliai reikia daugiau inovatyvių ir globalių jaunų įmonių. Tinklo duomenimis, apie 30 proc. jo narių metinių investicijų skiriama dar pajamų negaunantiems verslams – stadijoje, kai rizikos kapitalo fondai ir bankai dažnai dar nesiūlo finansavimo.
Šaltinio duomenimis, startuolių ekosistema per dešimtmetį išaugo apie 40 kartų, joje dirba 20 tūkst. žmonių. TS-LKD dokumente nurodoma, kad 2019 m. Lietuvoje buvo 119 ankstyvosios stadijos sandorių už maždaug 44,8 mln. eurų, o 2024 m. – 73 sandoriai už apie 37,3 mln. eurų.
