Vyriausybė rugpjūčio 5 dieną pasiūlė nustatyti, kaip mobilizacijos metu būtų atrenkamos nevyriausybinės organizacijos (NVO) pagalbos sutartims ir kompensuojamos jų veiklos išlaidos.
Su civiline mobilizacijos institucija ar jai pavaldžiu subjektu pagalbos sutartis galinčios sudaryti NVO būtų vertinamos pagal privalomus ir papildomus kriterijus.
Organizacija turėtų veikti teisėtai, laikytamasi teisės aktų, o jos veikla negalėtų prieštarauti nacionalinio saugumo ir valstybės interesams. Ji taip pat turėtų atitikti bent tris papildomus kriterijus.
Jie būtų susiję su patikimu mokesčių mokėjimu, atskaitomybe, pakankamais žmogiškaisiais ir materialiaisiais ištekliais, pagalbos teikimo patirtimi bei savanorių veiklos organizavimu. Krašto apsaugos ministerijos teigimu, toks reikalavimas leistų suderinti atrankos kokybę ir lankstumą skirtingoms pagalbos formoms.
Projekte taip pat numatyta aiški atrankos procedūra, o išimtiniais mobilizacijos atvejais būtų galima taikyti supaprastintą sutarčių sudarymo tvarką. Siūloma patvirtinti ir išlaidų, kurias NVO patirtų vykdydamos pagalbos sutartyse numatytas mobilizacijos užduotis, kompensavimo tvarką.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius teigė, kad pakeitimais siekiama užtikrinti NVO pasirengimą prisidėti prie gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymo ir aiškiai reglamentuoti bei įvertinti jų indėlį.
Galimybė su NVO sudaryti pagalbos sutartis valstybinėms mobilizacinėms užduotims vykdyti jau numatyta po 2025 metų Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimų. NVO įtraukimas į mobilizacijos procesus buvo tikrintas ir 2025 metų spalio 6–11 dienomis vykusiose pratybose „Vyčio skliautas“.
