Vilniuje, Krivūlės gatvėje, policijos pareigūnų iškvietimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje baigėsi neteisėtai laikomo ginklo radimu ir įtariamojo sulaikymu. Incidentas įvyko trečiadienį, rugpjūčio 5-ąją, apie 13.40 val.
Bute rastas „Walther P22“ pistoletas
Atvykę į iškvietimą pareigūnai bute rado ir paėmė 1984 metais gimusiam vyrui priklausiusį neteisėtai laikytą pistoletą „Walther P22“. Vyras buvo sulaikytas.
„Walther P22“ – vokiečių bendrovės „Carl Walther“ nuo 2002 m. gaminamas .22 kalibro (5,59 mm) pusiau automatinis pistoletas su 10 šovinių dėtuve. Jis dažniausiai naudojamas sportiniam ir pramoginiam šaudymui.
Tyrimas pradėtas iš karto dėl trijų nusikalstamų veikų
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl smurto artimoje aplinkoje, neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir seksualinio nusikaltimo.
Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalis už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Jei neteisėtai disponuojama trimis ar daugiau ginklų, gresia nuo ketverių iki aštuonerių metų laisvės atėmimo.
Ginklų radiniai fiksuoti ir kitose šalies vietose
Diena prieš tai, rugpjūčio 4-ąją, neteisėtai laikomų ginklų ar šaudmenų rasta dar trijose Lietuvos vietose. Birštone, Algirdo gatvėje, apie 15.40 val. paimti šeši 7,65 mm kalibro šoviniai. Tą patį vakarą Vilniuje, Paribio gatvėje, 19.57 val. miškelyje rastas revolveris „Agnet“, o apie 19.55 val. Bajorų gatvėje – rankinė kovinė granata be detonatoriaus. Ją sunaikinimui paėmė antiterorististinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai.
Liepos pabaigoje paviešintas ir kitas atvejis: birželio 22 d. Šilalės rajone šaunamuoju ginklu susižalojo 15-metis. Jo motinos namuose Naujojo Obelyno kaime rastas neteisėtai laikytas 5,5 mm kalibro šautuvas „B3-3“, o baudžiamoji atsakomybė gresia 39 metų Šilalės rajono gyventojai.
Ginklai iš buto paimami ir tais atvejais, kai jie laikomi teisėtai. Birželio 3 d. Vilniuje, Gedvydžių gatvėje, gavus pranešimą apie 1942 m. gimusiai moteriai išsakytus 1968 m. gimusio vyro grasinimus, buvo paimti du teisėtai laikyti ginklai – „Glock“ pistoletas ir dujinis revolveris – bei neteisėtai laikytų kardų, peilių, durklų ir mačečių kolekcija. Vyrui skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
Kodėl ginklo ir orderio ryšys tapo politine problema
Pagal dabartinę tvarką orderį gavusio asmens ginklas paimamas tik dviem savaitėms. Seimo duomenimis, per keturis mėnesius dėl smurto artimoje aplinkoje orderių ginklai buvo paimti 140 kartų, tačiau po dviejų savaičių visi jie savininkams grąžinti.
2024 m. rugsėjo 17 d. Seimas pradėjo svarstyti Laisvės partijos narių Ievos Pakarklytės ir Morganos Danielės pataisas, kuriomis orderį gavusiems asmenims teisė turėti ir nešiotis ginklą būtų atimama trejiems metams vietoj faktiškai galiojančio 15 dienų apribojimo. Pataisų iniciatoriai nurodė, kad šiuo metu tokių asmenų leidimai ginklui ribojami tik policijos vidaus taisyklėmis, todėl jie formaliai išlaiko nepriekaištingos reputacijos statusą ir trejų metų draudimas jiems netaikomas. Svarstytas ir alternatyvus siūlymas ginklų apribojimą pratęsti trims mėnesiams po orderio pabaigos, kartu taikant privalomą elgesio keitimo programą.
Ginklų šalyje daugėja: legaliai laikomų ginklų skaičius nuo 61 544 vienetų 2002 m. išaugo iki 127 984 vienetų 2017 m. Ginklų priklausomumo rodiklis siekia apie 14,1 ginklo 100 gyventojų – tai 72-a vieta tarp 178 valstybių.
Pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje daugėja
Nuo 2023 m. liepos, kai įsigaliojo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio tvarka, iki 2024 m. gruodžio 31 d. policijoje užregistruota beveik 82 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Vien per pirmuosius orderio galiojimo metus Lietuvoje skirta daugiau nei 20 tūkst. tokių orderių.
Regioniniai duomenys rodo augimą. Alytaus apskrityje per 2026 m. pirmąjį pusmetį registruotų pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje skaičius, palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, išaugo nuo 1 875 iki 2 175, arba beveik 16 proc. Registruotų nusikalstamų veikų padaugėjo nuo 94 iki 105, o nukentėjusiųjų – nuo 96 iki 114: moterų nuo 66 iki 86, nepilnamečių nuo 15 iki 16, o vyrų sumažėjo nuo 30 iki 28. Orderių toje apskrityje per pusmetį skirta mažiau nei pernai – 611 vietoje 640, o atsisakymų juos skirti sumažėjo nuo 206 iki 176.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, smurtą artimoje aplinkoje patiria kas penkta moteris ir kas dešimtas vyras, tačiau 58 proc. nukentėjusiųjų niekur nesikreipia pagalbos. 90 proc. Lietuvos gyventojų smurto artimoje aplinkoje nepateisina.
