Dažnai manoma, kad darbas IT sektoriuje apsiriboja vien programavimu, tačiau informacinių mokslų išsilavinimas gali atverti kur kas platesnes karjeros galimybes, įskaitant ir vadovaujančias pozicijas. Sparčiai besikeičiančios technologijos lemia didelę paklausą dirbtinio intelekto (DI), kibernetinio saugumo, debesijos technologijų ir duomenų analitikos specialistams.
Apsispręsti dėl studijų programos ar karjeros krypties neretai trukdo abejonės ir nežinomybė. Šiuo metu svarstantiems, ar verta rinktis karjerą IT sektoriuje, pataria beveik tris dešimtmečius šioje srityje dirbantis Aurelijus Juozapavičius.
Neišsenkančios darbo galimybės
IT ekspertas pasakoja, kad darbo krypčių pasirinkimas šioje srityje yra itin platus. Jis pats karjerą pradėjo kaip programuotojas tuometiniame „Lietuvos telekomo“ įmonėje. Vėliau dirbo analitiku ir IT projektų vadovu, vadovavo įvairiems padaliniams, o galiausiai – ir visai IT įmonei.
Šiuo metu jis eina operacijų vadovo (COO) pareigas įmonių grupėje „NRD Companies“, kur yra atsakingas už visos organizacijos veikimo „mechaniką“. „Savo darbe rūpinuosi, kad organizacija ne tik kurtų technologinius sprendimus klientams, bet ir pati veiktų patikimai, saugiai, prognozuojamai ir profesionaliai. Tai – labai įvairus darbas: nuo strateginių sprendimų ir veiklos planavimo iki procesų gerinimo, rizikų valdymo, komandų koordinavimo, saugumo klausimų, kokybės užtikrinimo ir bendradarbiavimo su skirtingais įmonės padaliniais“, – pasakoja A. Juozapavičius.
Pasak jo, kiekvienas karjeros etapas ugdė skirtingas kompetencijas: programuotojo darbas išmokė techninio tikslumo, analitiko – suprasti poreikius ir formuluoti sprendimus, projektų vadovo – planuoti ir dirbti su žmonėmis, o vadovo pozicijos – matyti padalinį ar organizaciją plačiau.
„Svarbiausiu savo pasiekimu laikau ne konkrečias pareigas ar vieną projektą, o visą profesinę kelionę – nuo programuotojo iki vadovaujančių pozicijų IT sektoriuje. Technologinis išsilavinimas gali atverti labai platų kelią – pradedi nuo programavimo, o vėliau gali pakilti iki projektų, komandų, organizacijų ar net strateginių sprendimų valdymo pozicijų. IT sritis nuolat keičiasi, todėl vienas didžiausių pasiekimų yra gebėjimas išlikti aktualiam, nuolat mokytis ir prisitaikyti prie naujų technologijų“, – akcentuoja pašnekovas. Jis priduria, kad profesinį augimą dažnai lemia tai, kaip greitai mokaisi, prisiimi atsakomybę ir sugebi dirbti su kitais žmonėmis.
Praktiška kūrybos forma
Nors karjeros krypčių pasirinkimas IT srityje yra gausus, svarbu suprasti ir paties sektoriaus ypatybes. Kalbant apie šiuolaikinio IT darbo iššūkius, didžiausias jų – itin spartūs pokyčiai, teigia A. Juozapavičius. Technologijos, klientų lūkesčiai, saugumo grėsmės, standartai, reguliavimas, darbo organizavimo modeliai nuolat kinta, todėl reikia ne tik reaguoti, bet ir numatyti kelis žingsnius į priekį.
„Šioje srityje kasdien tenka balansuoti tarp keleto dalykų: greičio ir kokybės, inovacijų ir saugumo, lankstumo ir procesų, žmonių kūrybiškumo ir organizacijos disciplinos. IT srityje klaidos gali kainuoti daug – reputaciją, duomenų saugumą, klientų pasitikėjimą. Todėl labai svarbu kurti tokias sistemas ir procesus, kurie padėtų klaidų išvengti, o joms įvykus – greitai ir profesionaliai reaguoti“, – pataria ekspertas.
Pašnekovas priduria, kad šiuolaikiniam IT specialistui reikia kelių kompetencijų derinio: technologinio supratimo, vadybos, komunikacijos, procesinio mąstymo, atsakomybės už saugumą ir kokybę, gebėjimo priimti sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis. DI tampant kasdieniu įrankiu kone visose IT profesijose, vis svarbesnis tampa ir DI raštingumas – gebėjimas tinkamai suformuluoti užduotį, kritiškai įvertinti sugeneruotą rezultatą, atpažinti klaidas ir atsakingai elgtis su duomenimis.
A. Juozapavičių ši dinamiška ir įvairiapusiška sritis žavi galimybe kurti sprendimus, suteikiančius žmonėms ir organizacijoms aiškią, apčiuopiamą vertę: taip technologija tampa prasmingu būdu patenkinti realų poreikį.
„Man patinka, kad IT yra labai praktiška kūrybos forma. Čia gali turėti idėją, ją suprojektuoti, suburti komandą, įgyvendinti ir pamatyti realų rezultatą. Tai nėra abstrakti veikla – geras sprendimas pradeda gyventi, juo naudojasi žmonės, jis keičia procesus“, – sako pašnekovas.
Patarimai: svarstantiems ir dar besimokantiems
Ar norint dirbti IT reikalingas informacinių mokslų išsilavinimas? A. Juozapavičius patvirtina, jog taip, bei kartu pabrėžia, kad universitete svarbu įgyti ne tik žinių, bet ir išsiugdyti sisteminį mąstymą.
Pats pašnekovas studijas baigė Vilniaus Gedimino technikos universitete. Prieš beveik trisdešimt metų jis įstojo į dar tik startuojančią Inžinerinės informatikos studijų programą.
„Universitetas išmokė ne tik disciplinos, sisteminio požiūrio ar konkrečių technologijų, bet ir mąstymo būdo: kaip analizuoti problemą, ją suskaidyti į dalis, ieškoti sprendimo, nepasimesti nežinomybėje. DI eroje toks pagrindas tampa dar vertingesnis: universitetinės studijos moko ne tik naudotis greitai kintančiais įrankiais, bet ir suprasti, kaip veikia algoritmai, duomenys bei sistemos. Toks pasirengimas leidžia ne vien sekti technologinius pokyčius, bet ir tapti jų kūrėju. Jeigu toks mąstymo būdas yra artimas, šią kryptį verta rimtai apsvarstyti“, – pasakoja A. Juozapavičius.
Neapsisprendusiems dėl studijų IT srityje, pašnekovas pataria į informatiką nežiūrėti per siaurai. Pasak jo, tai nėra tik programavimas ar darbas su kompiuteriu. Informatikos studijos atveria įvairias karjeros kryptis: galima kurti sistemas, analizuoti duomenis, rūpintis kibernetiniu saugumu, projektuoti sprendimų architektūrą, valdyti projektus ar produktus, dirbti su organizacijų procesais, o sukaupus patirties – vadovauti komandoms ar organizacijoms.
Tuo metu jau studijuojantiems pašnekovas pataria kuo anksčiau išbandyti skirtingas IT kryptis. Vienam labiau tiks programavimas, kitam – sistemų analizė ar duomenų analitika. IT yra labai platus sektorius, todėl svarbu ne tik studijuoti informatiką, bet ir atrasti, kurioje srityje gali būti stipriausias ir kur pačiam įdomiausia augti, sako ekspertas.
„Kai prieš beveik trisdešimt metų stojome į universitetą, Lietuvoje dar tik formavosi tiek informatikos studijų aplinka, tiek pati IT rinka. Šiandien galimybių nepalyginamai daugiau, o dirbtinis intelektas atveria dar daugiau būdų idėjas paversti veikiančiais technologiniais sprendimais. Tačiau svarbiausia nepasikeitė: ši kryptis labiausiai tinka smalsiems žmonėms, norintiems suprasti technologijomis grįstą pasaulį ir patiems kurti realią vertę“, – apibendrina Aurelijus Juozapavičius.
