Rusija svarsto galimybę surengti nekonvencines kinetines atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione ir tam galėtų panaudoti Ukrainos gamybos dronus, kad suklaidintų dėl išpuolio šaltinio. Tai pirmas kartas, kai oficialiai patvirtinama žvalgybos informacija būtent apie svarstomo išpuolio pobūdį.
Ko siekiama ukrainietiškais dronais
„Turime duomenų, kad Rusija svarsto vykdyti nekonvencines kinetines atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione. Tikėtina, kad Rusija tam galėtų naudoti Ukrainos gamybos dronus“, – 15min sakė ministras. Detalių apie konkrečius objektus ar laiką neskelbiama.
Perimtus ukrainietiškus dronus Maskva galėtų pasitelkti tam, kad klaidintų dėl išpuolio šaltinio ir neigtų atakavusi NATO teritoriją. Tai būtų vadinamoji „netikros vėliavos“ operacija – kai valstybė įvykdo veiksmą, bet sukuria įspūdį, jog tai padarė kita šalis.
Toks skaičiavimas remiasi NATO sutarties logika: ginkluotas vienos šalies užpuolimas laikomas visų sąjungininkių užpuolimu, todėl Rusijai gali būti naudinga likti „pilkojoje zonoje“ ir kratytis atsakomybės už tiesioginį užpuolimą.
Įtampa auga nuo gegužės
Padidėjusi įtampa dėl Rusijos kėslų Baltijos šalyse jaučiama nuo šių metų gegužės. Tą mėnesį Maskva ėmė skleisti nepagrįstus kaltinimus, esą Baltijos šalys leidžia naudoti savo oro erdvę Ukrainos atakoms ir dėl to sulauks atsako. Baltijos šalys šiuos teiginius kategoriškai atmeta kaip prasimanymą.
Prezidentas Gitanas Nausėda viešai pareiškė, kad „Lietuvos teritorija nebuvo ir nebus naudojama jokioms trečiųjų šalių karinėms operacijoms prieš kaimynines valstybes“. Liepos 15 d. jis pirmą kartą viešai patvirtino turintis žvalgybos informacijos apie galimas „ribotas kinetines operacijas“, tikėtina, nukreiptas prieš kritinę infrastruktūrą, tačiau nenurodė nei vietos, nei laiko.
Kremlius perspėjimus atmeta. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas Lietuvos žvalgybos įspėjimus pavadino „nauja baubų porcija“, esą skirta gyventojų smegenų plovimui, tolesnei militarizacijai pateisinti ir NATO infrastruktūrai į Baltijos šalis kelti.
Panašiai perspėja ir Lenkija
Apie tokį scenarijų anksčiau kalbėjo ir Varšuva. Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas liepos 21 d. perspėjo, kad Rusija yra perėmusi daug ukrainietiškų dronų ir gali juos panaudoti prieš NATO sąjungininkes arba surengti „netikros vėliavos“ operaciją. Lenkijos Nacionalinio saugumo komitetas svarstė būtent tokį scenarijų – dronų su ukrainietiškais ženklais panaudojimą prieš NATO šalį.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis liepos 9 d. teigė, kad „rusai vėl kažką planuoja, turime patikimos informacijos“. Anksčiau jis kalbėjo tikįs galimu išpuoliu Rusijos teritorijoje, į kurį Vladimiras Putinas „atsakytų“.
Kariuomenė saugo penkis objektus
Lietuvos kariuomenė šią vasarą sustiprino apsaugą penkiuose objektuose – suskystintų gamtinių dujų terminale Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungties su Lenkija skirstykloje Alytuje, transformatorių pastotėje Alytaus rajone ir Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje.
Ministro R. Kauno pasirašytu įsakymu iki 30 karių su technika bei laivu ar kateriu ir įgula šiuos objektus saugo nuo liepos 19 d. iki rugpjūčio 19 d. Stiprinimą vykdanti Viešojo saugumo tarnyba ypatingą dėmesį skiria dronų grėsmei. Liepos 20 d. ministras teigė, kad „Kremliui, Putinui reikia naujos eskalacijos, naujo kažkokio laimėjimo, ir Baltijos regionas, Lenkija, yra tas artimiausias taikinys“ – tuomet buvo skelbta, kad tiltų, elektros pastočių, dujų tiekimo sistemų ir ryšio mazgų apsauga stiprinama neterminuotam laikui.
Nukritę dronai iki šiol nebuvo tyčiniai
Pastaraisiais metais Lietuvoje nukrito keli dronai, tačiau nė vienu atveju nebuvo duomenų, kad tai būtų tyčinis Rusijos veiksmas. Kariuomenė nustatė, kad šiemet nukritę dronai buvo ukrainietiški bepiločiai orlaiviai, elektroninės kovos priemonėmis nukreipti nuo kurso, kai jie atakavo taikinius Rusijoje. Pernai iš Baltarusijos į Lietuvą įskrido ir nukrito du rusiški dronai – žvalgybos duomenimis, į šalies oro erdvę jie pateko atsitiktinai.
Tarp užfiksuotų incidentų – kovo 23 d. Varėnos rajone prie Lavyso ežero nukritęs ukrainietiškas dronas, tikėtina, nuklydęs nuo kurso atakuojant Primorsko naftos terminalą, ir gegužės 17 d. Utenos rajone prie Samanės kaimo rastas aparatas, kurio Lietuvos radarai neaptiko. Gegužės 20 d. dėl oro erdvės pažeidimo laikinai buvo stabdytas Vilniaus oro uosto ir traukinių eismas, o į orą pakelti NATO oro policijos naikintuvai.
Kodėl Kremlius galėtų rizikuoti dabar
Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala vertina, kad susidurdamas su problemomis fronte Kremlius gali ryžtis provokacijoms. „Signalai apie galimas provokacijas skamba jau kelis mėnesius ir atliepia bendrą foną, kuriame grėsmės niekada nebuvo tik teorinės“, – 15min sakė ekspertas.
Anot jo, nors dalyje fronto Rusijos kariuomenė šiek tiek stumiasi į priekį, ji susiduria su rimtais iššūkiais dėl ukrainiečių atakų prieš energetinę ir karinę infrastruktūrą. „Putinui tai kelia vis sudėtingesnius klausimus, įskaitant dėl galimos mobilizacijos. Tuo pačiu Europos šalių parama Ukrainai išlieka tvari, įskaitant 70 mlrd. ES ir dvišalę pagalbą šiems metams. Todėl vienas iš būdų pabandyti atgrasyti Vakarų šalis yra didinti rizikas ir tikėtis, kad tai paskatins Europos šalis atsitraukti ir sukels įtampas santykyje su Kyjivu“, – kalbėjo L. Kojala.
Kai kurie ženklai rodo, kad Maskva gali baimintis Ukrainos atakų Karaliaučiaus krašte – pastaruoju metu Rusija ten stiprina karinių objektų apsaugą. Ukrainos dronai Kaliningrado srities iki šiol neatakavo.
Diversijas vykdo GRU padaliniai
Lietuvos žvalgyba ne kartą pranešė, kad Rusija tęsia diversijas šalyje ir jos gali pareikalauti aukų. Tuo užsiima Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba GRU, turinti specialiai diversijoms ir nužudymams parengtus padalinius. Šiemet žvalgyba įspėjo, kad rusai intensyviai ieško labiau pasirengusių, anksčiau nusikaltusių asmenų pavojingesnėms operacijoms, galinčioms sukelti didesnę žalą gyventojų saugumui.
GRU įvykdytų ar planuotų operacijų Europoje taikiniais jau buvo Rusijos istorijos naratyvo neatitinkantys paminklai, prekybos centrai, restoranai, viešojo transporto infrastruktūra ir su parama Ukrainai susiję objektai. Šiuo metu, žvalgybos vertinimu, vienais pagrindinių taikinių tampa Ukrainą remiantys asmenys ir dėl kritikos režimui iš Rusijos pasitraukę Vladimiro Putino oponentai.
