Teismui perduota byla, kurioje šeši fiziniai ir šeši juridiniai asmenys kaltinami mėginę neteisėtai pasisavinti Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšas. Prokuratūros vertinimu, galimai padaryta žala viršija 1 mln. eurų.
Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotame, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliktame tyrime nustatyta, kad šešių įmonių vadovai galėjo siekti neteisėtai gauti lėšų iš Užimtumo tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA).
Pareigūnų teigimu, į schemą buvo įtrauktos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje įsteigtos įmonės. Įtariama, kad jos klastojo ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuojamų projektų dokumentus bei kūrė fiktyvių sandorių grandines.
Pasak prokuratūros, buvo dirbtinai didinamos aukštalipių ir statybininkų įrangos pirkimo kainos, taip išpučiant projektų vertę ir sąmatas. Išlaidoms pagrįsti esą naudoti fiktyvūs komerciniai pasiūlymai.
Pagal paraiškas su galimai tikrovės neatitinkančiais duomenimis sudarytos penkios sutartys su Užimtumo tarnyba ir viena sutartis su NMA. Patvirtinus projektus institucijos pervesdavo avansus paraiškas pateikusioms įmonėms.
Tyrimo duomenimis, šios lėšos vėliau buvo pervedamos susijusioms įmonėms ir bankinių pavedimų grandinėmis grįždavo pirminiams gavėjams. Taip, pareigūnų versija, imituoti atsiskaitymai už įrangą, o duomenys apie tariamus mokėjimus teikti finansavimą skyrusioms institucijoms.
FNTT, bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba, perėmė dalį vietinių užimtumo iniciatyvų projektui skirtų lėšų. Joms pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Žilvino Šiurnos surašytas kaltinamasis aktas apima 400 lapų, o teismui perduotą bylą sudaro 62 tomai.
Kaltinimai apima nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, dokumentų klastojimą, turto pasisavinimą, sukčiavimą ir apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą. Už pinigų plovimą įstatymas numato iki septynerių metų laisvės atėmimo, o už didelės vertės turto sukčiavimą ar pasisavinimą – iki aštuonerių metų.
