Birželį Ukrainai skirta 7,2 mlrd. eurų karinės pagalbos – didžiausia mėnesio suma nuo 2024 m. balandžio, kai ji siekė 9,04 mlrd. eurų, rodo Vokietijos Kylio instituto projektas „Ukraine Support Tracker“. Institutas šį augimą įvertino kaip trečią didžiausią mėnesinį donorų karinio finansavimo šuolį nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.
Didžiausią įtaką birželio rodikliui turėjo naujoji Europos Sąjungos Paramos Ukrainai paskola. Gegužę ir birželį Europos institucijos karinei pagalbai pagal ją skyrė 4,3 mlrd. eurų.
90 mlrd. eurų paskola numatyta 2026–2027 m. Ukrainos biudžeto ir gynybos poreikiams: 30 mlrd. eurų skiriama ekonominei, o 60 mlrd. eurų – karinei paramai. Kylio instituto projekto vadovas Taro Nishikawa teigė, kad spartus paskolos paleidimas Ukrainai siunčia pozityvų signalą.
Prie birželio paramos prisidėjo ir atskiros šalys: Vokietija Ukrainos kariuomenei skyrė 700 mln. eurų, Danija – 600 mln. eurų, Nyderlandai – 500 mln. eurų.
Nepaisant birželio šuolio, ilgalaikės karinės paramos lygis išlieka mažesnis nei iki 2025 m. vasario, kai išseko tiesioginis JAV finansavimas Ukrainai. Iki tol donorai Ukrainai per mėnesį vidutiniškai skirdavo po 3,46 mlrd. eurų karinės pagalbos.
Jungtinės Valstijos tiesiogiai karo Ukrainoje nebefinansuoja, tačiau jų ginkluotė tebėra svarbi. Europa vis dažniau perka ją iš JAV gynybos bendrovių arba gauna iš JAV karinių atsargų.
„Ukraine Support Tracker“ vyriausiasis analitikas Federico Mellace pabrėžė, kad JAV išlieka pagrindinė oro gynybos sistemų „Patriot“ tiekėja, o Europa turi ribotas alternatyvas. Jo teigimu, ilgainiui esminis klausimas bus, ar Europa sugebės sukurti ir gaminti patikimus svarbiausių JAV gynybos sistemų pakaitalus.
