Rusijos ekonomika balandį–birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tikriausiai augo 0,9 proc., rodo „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų prognozė. Tačiau trapų atsigavimą po 0,2 proc. pirmojo ketvirčio nuosmukio gali pristabdyti Ukrainos dronų atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas ir logistikos infrastruktūrą šalies gilumoje.
Valstybės užsakymai palaikė karo ekonomiką
Augimą rėmė biudžete nenumatytai išaugusios valstybės išlaidos ir dviženklis darbo užmokesčio didėjimas, palaikęs vartojimą, bet kartu mažinęs įmonių pelningumą. Metinį rezultatą galėjo dirbtinai pagerinti ir kalendorius: antrąjį ketvirtį buvo trimis darbo dienomis daugiau nei tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, o pirmąjį – trimis mažiau.
Finansų ministerijos duomenimis, sausį–liepą viešųjų pirkimų apimtis padidėjo 39 proc. Sparčiausiai plėtėsi su kariuomene susijusi gamyba, ypač dronų ir raketų sektoriai. Ekonomikos ministerija skaičiuoja, kad namų ūkių vartojimas antrąjį ketvirtį buvo daugiau kaip 7 proc. didesnis nei prieš metus.
Dronų smūgiai trikdo naftos perdirbimą
Kitų gamybos šakų padėtis prastėjo, o labiausiai atsiliko naftos perdirbimas. „Interfax“, remdamasi Rusijos statistikos tarnyba „Rosstat“, nurodė, kad birželį kokso ir naftos produktų gamyba buvo 21,7 proc. mažesnė nei prieš metus.
Rugpjūčio 3–9 d. Ukrainos pajėgos smogė penkioms Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Rugpjūčio 11 d. Ukrainos generalinis štabas pranešė apie gaisrą Orsko naftos perdirbimo gamykloje Orenburgo srityje, prie Kazachstano sienos. Tą pačią dieną elektroninės prekybos bendrovė „Wildberries“ nurodė, kad po atakos Voronežo srityje užsidegė jos logistikos objektas, tačiau dauguma prekių esą nenukentėjo.
Degalų stygius kelia infliacijos riziką
Degalų trūkumas Rusijos regionuose prisidėjo prie kainų augimo. Ekonomistai prognozavo, kad liepos pabaigoje metinė infliacija viršys 6 proc., o Rusijos centrinis bankas vėliau pripažino reikšmingą degalų, vaisių ir daržovių kainų poveikį.
Liepos mėnesį centrinis bankas sumažino 2026 m. BVP augimo prognozę iki 0–1 proc. ir numatė, kad metinė infliacija liks 6–7 proc. ribose. Prezidentas Vladimiras Putinas tuomet tvirtino, kad ekonomika ir pagrindiniai jos sektoriai tebėra atsparūs, o degalų rinkos problemos yra laikinos. Ekonomistė Jekaterina Vlasova prognozuoja, kad antrąjį pusmetį ir 2027 m. augimas sieks apie 1 proc., o dronų atakos išliks svarbia neigiama rizika.
