2026 metų vasaros ekstremalus karštis ir sausra Europos Sąjungos ekonomikai gali kainuoti apie 180 mlrd. eurų, arba maždaug 1 proc. bendrojo vidaus produkto, skaičiuoja Nyderlandų „Triodos Bank“. Tai beveik prilygtų Europos Komisijos gegužę prognozuotam 1,1 proc. ES ekonomikos augimui šiais metais.
„Triodos Bank“ vertinimu, iš didžiųjų ES valstybių narių labiausiai nukentėtų Prancūzija. Pasikartojančios karščio bangos jos BVP augimą galėtų sumažinti 1,4 procentinio punkto.
Banko scenarijuje toks smūgis Prancūzijos ekonomiką, kurios pradinė padėtis buvo silpna, nustumtų į maždaug 0,6 proc. metinį nuosmukį.
Vertindamas šalių pažeidžiamumą bankas atsižvelgia į karščiui jautrių sektorių dalį ekonomikoje, kelionių į darbą trukmę, oro kondicionavimo paplitimą, gyventojų prisitaikymą prie karščio ir šiemet fiksuotų itin karštų dienų skaičių.
Mažesnis derlius ir pieno gamyba bei dėl to brangstantis maistas sudarytų apie 0,15 proc. ES ekonominių nuostolių.
Branduolinių, hidroelektrinių ir šiluminių elektrinių veiklos ribojimai, mažesnis saulės modulių efektyvumas ir brangesnė didmeninė elektra pridėtų dar 0,12–0,15 proc. nuostolių. Geležinkelių, kelių ir vidaus vandens kelių veiklos sutrikimai sudarytų dar apie 0,15 proc.
Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras birželį fiksavo stiprią ir užsitęsusią prastų kritulių sukeltą sausrą Rytų bei Šiaurės Rytų Europoje. Mažesnė dirvožemio drėgmė ir upių debitai neigiamai veikė augaliją bei pasėlius, o sąlygos Vidurio ir Rytų Europoje gali blogėti.
Didžiausiu, bet sunkiausiai tiksliai įvertinamu nuostolių kanalu „Triodos Bank“ laiko darbo našumo kritimą. Jis pradeda mažėti temperatūrai pakilus maždaug virš 25–30 laipsnių, ypač atliekant lauko ir fiziškai sunkų darbą.
Karštis veikia ir biuruose dirbančius žmones, nes blogina miegą bei kognityvinius gebėjimus. Tyrime cituojamas draudimo grupės „Allianz“ šalių palyginimas rodo, kad kelioms dienoms temperatūrai viršijus 30 laipsnių kiekvienas papildomas laipsnis per dirbtą valandą sukuriamą produkciją mažina maždaug 3 proc.
Europos Centrinis Bankas nurodo, kad Europos regionuose praėjus dvejiems metams po vasaros karščio bangos gamyba vidutiniškai būna 1,5 procentinio punkto mažesnė. Todėl šios vasaros tiesioginiai nuostoliai gali turėti ir vėlesnį ekonominį poveikį.
