Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis, žinomas šaukiniu „Madjar“, Estijai, Latvijai ir Lietuvai pasiūlė 2026 m. įgyvendinti penkių žingsnių droninės gynybos planą. Jo tikslas – neleisti galimoms priešo pajėgoms apskritai įžengti į Baltijos valstybių teritoriją.
Pasienyje siūloma įrengti 2–5 km buferinę zoną
Pirmuoju žingsniu R. Brovdis siūlo nedelsiant visame pasienyje įrengti 2–5 km pločio zoną, kurioje tankus dronų „skydas“ sustabdytų priešo judėjimą vos jį aptikus.
Vadas šio ruožo nevadino „žudymo zona“. Jo teigimu, tai turėtų būti dronams veikti patogi teritorija, kuriai kai kur reikėtų išvalyti medžius ir pritaikyti reljefą.
Antruoju žingsniu jis nurodė būtinybę iki tokios zonos nutiesti plačią šviesolaidinio ryšio infrastruktūrą ir prie jos prijungti dronų paleidimo aikšteles. Pasak R. Brovdžio, tuomet saugiose vadavietėse dirbantys operatoriai realiuoju laiku galėtų valdyti ne vieną, o penkis, dešimt ar penkiolika dronų.
Vadas ragina skubiai stiprinti kovą su žvalgybiniais dronais
Trečiasis pasiūlymas – skubiai kurti mobilų oro gynybos komponentą, skirtą kovoti su žvalgybiniais dronais ir „Shahed“ tipo skraidančiąja amunicija.
R. Brovdis perspėjo, kad Rusija toliau tobulina ir didina dronų gamybą. Tai yra vado prognozė. Jo vertinimu, masiškai naikinti tokius bepiločius vien „Patriot“ raketomis būtų ekonomiškai netvaru.
Ketvirtuoju žingsniu jis siūlo kiekvienoje Baltijos valstybėje suformuoti mažiausiai 300 įgulų bepiločių sistemų brigadą. Tokia brigada vykdytų patruliavimą, giliąją žvalgybą, FPV dronų smūgius, naudotų naktinius multikopterius, atliktų minavimo ir logistikos užduotis. Vado teigimu, karo metu viena brigada galėtų visiškai apsaugoti 100 km ilgio ruožą.
Tolimojo smūgio įgulas siūloma parengti iki metų pabaigos
Penktuoju žingsniu R. Brovdis ragina plėtoti vidutinio ir didelio nuotolio smūgių pajėgumus. Jis siūlo skubiai parengti pirmąsias 30–50 tolimojo smūgio dronų įgulų ir mano, kad NATO valstybė tai galėtų padaryti iki 2026 m. pabaigos.
Šias rekomendacijas Ukrainos vadas pateikė rugpjūčio pradžioje duotame interviu, kurio paskelbtame nuoraše pokalbis siejamas su žurnalistu Caolanu Robertsonu.
Lietuva jau kuria integruotą kovos su dronais sistemą. Krašto apsaugos ministerija nurodo papildomai įsigyjanti aktyvius ir pasyvius radarus bei dronų aptikimo ir neutralizavimo priemones. Oro erdvės stebėjimui ir oro gynybai 2026 m. numatyta maždaug ketvirtadalis šalies gynybos įsigijimų biudžeto.
Birželio 22 d. ministerija paskelbė apie maždaug 3 mln. eurų valstybės užsakymą Lietuvoje kuriamam priešiškų bepiločių orlaivių perėmėjo dronui. Gegužę Valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė atnaujinusi sienos stebėjimo sistemas prie išorės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.
