Nors neseniai Lietuvos, kaip visaverčio Europos kosmoso pramonės žaidėjo ir novatoriaus, vaidmuo galėjo kelti nuostabą, per pastarąjį dešimtmetį situacija smarkiai pasikeitė. Didžiąją dalį šių reikšmingų pokyčių lėmė Vytenis Buzas – pirmojo lietuviško palydovo kūrėjas, kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics“ bendraįkūrėjas ir aukštųjų gynybos technologijų verslo „Unmanned Defense Systems“ vadovas. VILNIUS TECH alumnas pabrėžia, kad, nors pasiekimai džiugina, svarbiausia yra veiklos teikiamos prasmės jausmas.
Nuo žaidimų iki realių inovacijų
Vytenio Buzo vardas šiandien gerai žinomas tiek visuomenei, tiek aviacijos ir gynybos sektoriaus profesionalams. Tai vizionierius, novatorius ir aukštųjų kosmoso bei gynybos technologijų kūrėjas, aistrą šioms sritims pajutęs dar vaikystėje. Jį domino aviacija, kosmosas, konstruktoriai, modeliavimas, kūryba, vėliau – kompiuteriniai žaidimai ir skrydžių simuliatoriai.
„Mokykloje labiausiai domino fizika ir viskas, kas susiję su inžinerija bei kūryba. Manau, tas noras suprasti, kaip veikia sudėtingos techninės sistemos, ir kurti kažką savo, natūraliai nuvedė į inžineriją, aukštųjų aviacijos ir kosmoso technologijų sritį“, – pasakoja V. Buzas.
Pirmasis karjeros žingsnis, studijų pasirinkimas, buvo kryptingas: abiturientas pasirinko Aviacijos mechanikos inžinerijos studijų programą VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institute (AGAI). Jis tikėjo, kad tai vieta, kur galima ne tik įgyti teorinių žinių ir tvirtą techninį pagrindą, bet ir prisiliesti prie realių projektų bei inžinerinės kultūros.
„Čia galėjau eksperimentuoti, išbandyti savo idėjas ir mokytis per praktiką. Daugelis dalykų prasidėdavo kaip smalsumas ar „žaidimas“ – nuo konstravimo, modeliavimo, elektronikos iki pirmųjų rimtesnių technologinių projektų, kurie vėliau virto realiais produktais, inovacijomis ir įmonėmis“, – dalijasi aeronautikos inžinierius.
Universitete – galimybė susidurti su realiais iššūkiais
Vienos svarbiausių įžvalgų, kurias jis išsinešė iš studijų VILNIUS TECH – supratimas, kaip sistemiškai spręsti problemas, ir galimybė gana anksti susidurti su realiais technologiniais iššūkiais. Projektai, prie kurių jis prisidėjo, lavino gebėjimą priimti sprendimus esant ribotam laikui, ištekliams ar vyraujant neapibrėžtumui.
Tokia patirtis, anot V. Buzo, greitai išmokė dirbti komandoje, ugdė atsakomybės jausmą ir supratimą, kad inžinerijoje svarbi ne tik idėja, bet ir gebėjimas ją įgyvendinti praktiškai.
„Be to, įgavau pasitikėjimo dirbti su kompleksiniais, o svarbiausia – multidisciplininiais projektais, ir supratau, kaip technologijos vystomos realiame pasaulyje, kaip integruojama elektronika, mechanika ir programinė įranga. Manau, labai svarbu kuo anksčiau pereiti nuo teorijos prie praktikos, nes būtent tada prasideda tikrasis mokymasis“, – įsitikinęs VILNIUS TECH AGAI alumnas.
Pirmasis lietuviškas palydovas – proveržis kosmoso industrijoje
Baigęs bakalauro studijas aviacijos ir kosmoso technologijų srityje, V. Buzas siekė vis aukščiau. Esminis proveržis įvyko 2014 m., kai kartu su kurso draugu Laurynu Mačiuliu, minint 80-ąsias Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metines, inicijavo pirmojo lietuviško palydovo projektą.
Prieš daugiau nei dešimtmetį sukurtas ir iš Tarptautinės kosminės stoties į kosmosą paleistas vienas iš dviejų pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“ tapo didžiuliu žingsniu, prisidėjusiu prie šalies proveržio kosmoso industrijoje ir Lietuvos vardo kaip stiprios Europos kosmoso sektoriaus žaidėjos įtvirtinimo. Pats V. Buzas tuo metu nesijautė kuriantis istoriją.
„Darbas prie palydovo – vienas svarbiausių mano karjeros etapų, tik tuo metu daugiau koncentravausi į darbą ir techninius iššūkius. Vis tik, šiandien suprantu, kad tai buvo labai svarbus momentas Lietuvos kosmoso industrijai ir daugeliui žmonių jis tapo simboliniu proveržiu“, – sako „LituanicaSAT-1“ kosminės misijos vadovas.
Nuo startuolio iki tarptautinio kosmoso technologijų verslo
Šios misijos pagrindu 2014 m. gimė kosmoso startuolis „NanoAvionics“, kuris per mažiau nei dešimt metų tapo tarptautiniu kosmoso technologijų verslu, dirbusiu su NASA, ESA ir kitais pasauliniais klientais. Iš pradžių jam teko susidurti su daugybe iššūkių, iš kurių bene didžiausias – įrodyti, kad maža Lietuvos komanda gali kurti pasaulinio lygio kosmoso technologijas ir išauginti globalią įmonę.
„Pradžioje buvo daug skeptizmo, tačiau rezultatai, disciplina ir tarptautiniai klientai palaipsniui pakeitė požiūrį. Didžiuojuosi, kad pavyko kurti technologijas Lietuvoje ir suburti stiprias komandas, galinčias konkuruoti tarptautiniu mastu.
Be to, tokiuose sektoriuose nuolat tenka dirbti aukšto neapibrėžtumo sąlygomis, todėl kritinių momentų tikrai buvo. Jų metu padėdavo komanda, gebėjimas greitai mokytis, prisitaikyti ir nebijoti prisiimti atsakomybės už sudėtingus sprendimus“, – dalijasi „NanoAvionics“ bendraįkūrėjas V. Buzas.
Šiuo metu gynybos sektoriuje su savo įmone „Unmanned Defense Systems“ dirbantis inžinierius pastebi, kad gebėjimų greitai mokytis ir tobulėti Lietuvai tikrai netrūksta – jo manymu, Lietuva per artimiausius 10–20 metų turi daug potencialo augti aukštųjų technologijų srityse, ypač – kuriant aviacijos, kosmoso, gynybos ir dvigubos paskirties technologijas.
„Turime stiprių inžinierių, lankstumo ir gebėjimą greitai kurti inovatyvius produktus, kurie gali būti konkurencingi globaliai“, – priduria jis.
Prasmės jausmas – svarbiau nei pripažinimas
Kaip tapti stipriu inžinieriumi ir įsitvirtinti šioje srityje? Svarbiausia – smalsumas, disciplina ir gebėjimas nuolat mokytis, taip pat sisteminio mąstymo, komandinio darbo, programavimo bei praktinės inžinerijos įgūdžiai, tikina inovatorius.
Sėkmingai karjerai būtinas ir kitas veiksnys, kuris dažnai pamirštamas – tai tikėjimas savo veikla ir jos prasme, kuris nugali pripažinimo ir šlovės troškimą. Tai – pagrindinis motyvacijos variklis, padedantis judėti, kai paskatinimų ir tikėjimo iš išorės trūksta.
„Ilgalaikėje perspektyvoje vien pripažinimo neužtenka. Mane visada labiau vedė noras kurti sudėtingas, globaliai konkurencingas lietuviškas technologijas, spręsti realias problemas ir matyti, kad tavo darbas turi poveikį ir kuria realią vertę – stiprina valstybės saugumą, technologinį savarankiškumą ir kuria aukštos pridėtinės vertės industriją Lietuvoje“, – dalijasi VILNIUS TECH alumnas.
Norint ką nors pasiekti, svarbi ne tik motyvacija bei prasmė, bet ir kantrybė. Progresą dažniausiai lemia ne talentas, o nuoseklumas ir gebėjimas ilgai dirbti net tada, kai rezultatai dar nematomi, – vieną didžiausių karjeros pamokų įvardija V. Buzas.
„Taip pat labai svarbu nebijoti pradėti anksčiau, nei jautiesi visiškai pasiruošęs. Taigi, jeigu domina technologijos, aviacija, kosmosas ar gynyba – tikrai verta bandyti. Tai sritys, kuriose šiandien vyksta labai greiti pokyčiai, o motyvuoti žmonės turi galimybę kurti dalykus, darančius realią įtaką pasauliui“, – abiturientams pataria inovatorius.
