Baigėsi pagrindinis priėmimas į aukštąsias mokyklas, ir paaiškėjo, kad stojantieji šiemet vangiau rinkosi informacinių technologijų (IT) studijas – kai kuriose programose liko laisvų valstybės finansuojamų vietų. Tokius rezultatus galėjo lemti kalbos apie sparčiai įsigalėjantį dirbtinį intelektą (DI), kuris, anot kai kurių, pakeis specialistus.
Tačiau IT ekspertas ir VILNIUS TECH lektorius Vitalijus Gurčinas pabrėžia, kad rinktis studijas pagal dabartinius gandus yra netikslinga. „Ciklas juk visada tas pats – stojantieji išsigąsta, o po ketverių metų – specialistų trūkumas bei puikios sąlygos tiems, kurie tuomet nepabūgo“, – pastebi lektorius.
Dabar daugelis abiturientų svarsto, ar verta pasinaudoti papildoma galimybe – stoti antrajame priėmimų į aukštąsias mokyklas etape, kuris vyks nuo rugpjūčio 14 iki 17 d. Ekspertas pataria, į ką reikėtų atsižvelgti renkantis IT studijas.
Specialisto vaidmuo vis svarbesnis
IT specialistai ilgą laiką buvo vieni geidžiamiausių darbo rinkoje, žavėjo aukštais atlyginimais ir karjeros perspektyvomis. Tačiau pastaruoju metu kyla nuogąstavimų, kad jų poreikis ir atlyginimai mažėja.
„Mažėja poreikis ir nyksta profesija yra du visiškai skirtingi dalymai. Mano nuomone, vienu metu vyksta trys atskiri procesai, kuriuos žmonės neteisingai priskiria dirbtiniam intelektui“, – sako Fundamentinių mokslų fakulteto lektorius. Pirma, po pastarojo penkmečio ekonomikos bumo įmonės prisamdė daugiau specialistų nei realiai reikėjo, todėl dabar tiesiog grįžtama prie normos.
Antra, pasak eksperto, Lietuva nebesanti „pigios darbo jėgos šalis“. Per septynerius metus atlyginimai IT sektoriuje išaugo keliskart, ir šiuo metu Lietuva nuo Europos lyderių atsilieka nedaug. Tad keičiasi verslo modelis, o ne „nyksta profesija“.
Trečiasis procesas susijęs su DI populiarumu. Lektorius pripažįsta, kad DI „suvalgė“ dalį paprasto darbo, tačiau tai – tik įrankis, o ne žmogaus pakaitalas. „Palyginkime paprastai: išradus ekskavatorių, statybininkai niekur nedingo, šis išradimas tik panaikino kastuvų poreikį. Dabar į statybų aikštelę ateinama jau mokant valdyti techniką ir suprantant, ką, kodėl ir kaip statome“, – aiškina V. Gurčinas.
Jo teigimu, tai reiškia ne mažesnę paklausą, o pakilusį slenkstį: nyksta vykdytojas, kuriam reikia duoti užduotį, ir auga tas, kuris pats mato, ką daryti, bei sugeba patikrinti rezultato teisingumą. Dėl to žmogaus vaidmuo darbo rinkoje tampa dar svarbesnis: DI puikiai rašo kodą, tačiau neprisiima atsakomybės, todėl kuo daugiau kodo pagaminama automatiškai, tuo brangesnis darosi specialistas, mokantis įvertinti jo tinkamumą.
„Bijantiems konkurencijos su dirbtiniu intelektu, siūlau užduoti sau vieną klausimą: o kur gi planuojate pasitraukti? DI ir automatizacija palies teisininkus, finansininkus, vertėjus, rinkodaros specialistus, tad priedangos nėra – skirtumas tik tas, kad IT žmonės yra tie, kurie šią technologiją kuria ir valdo. Bijoti rinktis IT dėl dirbtinio intelekto man atrodo panašu, kaip 1900-aisiais vengti elektrotechnikos, nes „ateina“ elektra“, – apibendrina V. Gurčinas.
Eksperto patarimas stojantiesiems
Svarstantiems, ar rinktis studijas universitete, ar trumpalaikius IT kursus, lektorius atsako, kad šiuolaikinės studijos nebėra vien paskaitos ir egzaminai. Jos apima akceleravimo ir mentorystės programas, realius projektus su įmonėmis, IT ir kibernetinės saugos treniruotes, praktikas. Pirmiausia darbdavys žiūri ne į pažymius, o į tai, ką studentas nuveikė siekdamas diplomo.
Be to, universitetai suteikia prieigą prie reikalingos įrangos, kurios namuose neturėtų – galingų skaičiavimo serverių, kibernetinių poligonų, operacinių sistemų, algoritmų ir kt. Ir visa tai – vienoje vietoje bei nemokamai.
„Nesirinkite IT sektoriaus dėl pinigų, nes tai – kintantis parametras ir, būkime atviri, blogas motyvas. Geriau rinkitės šias studijas, jeigu jus traukia problemos, kurios kasmet darosi įdomesnės ir kompleksiškesnės, o pasaulis – vis labiau priklausomas nuo jų sprendimo.
Ir, pabaigai, – argumentas, kuris paprastai įtikina tėvus: IT bakalauras nėra siauras įsipareigojimas, kadangi iš jo galima pereiti į dirbtinio intelekto, saugos, gynybos technologijų vystymą, produktų vadybą, mokslinę veiklą ar savo verslo kūrimą. Neapibrėžtumo laikais juk renkamės ne saugiausią kryptį, o tą, kuri palieka daugiausia atvirų durų“, – pataria Vitalijus Gurčinas.
Primename, jog papildomo priėmimo antrasis etapas vyks nuo rugpjūčio 14 iki 17 d. Papildomame priėmime gali dalyvauti stojantieji, kurie pagrindinio priėmimo metu negavo kvietimo studijuoti arba jame apskritai nedalyvavo. Taip pat šiuo etapu į valstybės finansuojamą (VF) studijų vietą gali pretenduoti ir tie, kurie pagrindinio priėmimo metu įstojo bei pasirašė studijų sutartį valstybės nefinansuojamoje (VNF) vietoje.
