Šeši fiziniai ir šeši juridiniai asmenys stos prieš teismą dėl įtariamos milijono eurų žalos padarymo Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondams ir Lietuvos valstybės biudžetui. Jiems pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, dokumentų klastojimo, turto pasisavinimo, sukčiavimo bei apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu.
Ikiteisminį tyrimą organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūra, o jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.
Tyrimas buvo pradėtas įtarus, kad 6 juridinių asmenų vadovai, veikdami atskirai, siekė neteisėtai gauti lėšų iš Užimtumo tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros. Pasitelkdami Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje įkurtus juridinius asmenis, jie galimai klastojo ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuojamiems projektams įgyvendinti reikalingus dokumentus ir vykdė fiktyvių sandorių grandines, kad įgytų kuo daugiau lėšų iš valstybės institucijų.
Nustatyta, kad asmenys teikė galimai suklastotus juridinių asmenų dokumentus, kuriuose buvo dirbtinai užaukštintos darbo priemonių (aukštalipių ir statybininkų įrangos) pirkimo kainos. Dėl to buvo fiktyviai padidintos projektų vertės ir jų sąmatos. Siekiant pagrįsti išlaidas, buvo pagaminti ir panaudoti, įtariama, fiktyvūs komerciniai pasiūlymai dėl darbo priemonių įsigijimo.
Pagal pateiktas paraiškas su tikrovės neatitinkančiais duomenimis buvo sudarytos 5 sutartys su Užimtumo tarnyba ir viena sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra. Pagal sutartis, institucijos kompensavo dalį projekto išlaidų, o likusią dalį turėjo skirti projekto įgyvendintojas.
Projektai buvo finansuojami per avansinius mokėjimus, kuriuos institucijos pervesdavo juridiniams asmenims. Jų vadovai šias lėšas pervesdavo su jais susijusioms įmonėms, taip sukuriant bankinių pavedimų grandines. Vėliau piniginės lėšos būdavo grąžinamos pirminiam gavėjui, imituojant atsiskaitymus už įsigytą įrangą ir teikiant galimai klaidinančius duomenis institucijoms.
Bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba, FNTT pareigūnams pavyko perimti dalį piniginių lėšų, skirtų vienam vietinių užimtumo iniciatyvų projektui. Šiuo metu joms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Manoma, kad taip veikdami asmenys ir jų valdomi juridiniai asmenys galėjo padaryti daugiau nei 1 mln. eurų žalą valstybei.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Žilvinas Šiurna surašė 400 lapų kaltinamąjį aktą ir 62 tomų bylą perdavė teismui. Teismas nagrinės 6 fizinių ir 6 juridinių asmenų bylą.
Didžiausia galima bausmė už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą yra laisvės atėmimas iki septynerių metų. Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Turto pasisavinimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apgaulinga finansinė apskaita gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Informacija parengta pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenis.
