Lietuva yra viena stipriausių inžinerinės medienos gamintojų Europoje, tačiau didžioji dalis šalies įmonių pagamintos produkcijos, įskaitant aukštos pridėtinės vertės konstrukcinius sprendimus, eksportuojama. Mūsų šalies rinka šiuo metu naudoja tik apie 1 proc. Lietuvoje pagamintos LVL (sluoksninės lukšto medienos) produkcijos. Nors technologinis potencialas, pavyzdžiui, „VMG Lignum construction“ gamybos pajėgumai galėtų siekti 120 tūkst. kubinių metrų per metus, įmonės artimiausias tikslas yra 9 tūkst. kubinių metrų mėnesinis gamybos taktas, o tai rodo, kad vidaus rinka neišnaudoja esamų galimybių dėl nepakankamos paklausos.
Paradoksalu, kad lietuviška inžinerinė mediena dažniau tampa pastatų Nyderlanduose, Belgijoje ar Skandinavijoje dalimi nei Lietuvoje. Skandinavijoje mediena šimtmečius buvo natūrali statybinė medžiaga, siejama su kokybe ir ilgaamžiškumu. Tuo tarpu Lietuvoje kelis dešimtmečius dominavo betonas, gelžbetonis ir mūras, todėl dažnai vadovaujamasi istoriškai susiformavusiais įpročiais, o ne vien technologiniais argumentais.
Inžinerinė mediena yra aukštos pridėtinės vertės konstrukcinė medžiaga, pasižyminti matmenų stabilumu, tikslumu ir ilgaamžiškumu, leidžianti statyti greičiau, tiksliau ir efektyviau. Ji svarbi ir mažinant klimato kaitą, nes medis, augdamas absorbuoja CO₂, o panaudotas statybose, tampa ilgalaike anglies saugykla. Medienos naudojimas statybose gali sumažinti su statybomis susijusias CO₂ emisijas net iki 75 proc.
Vis dėlto, statybų sektoriaus sprendimus lemia ne tik technologiniai ir tvarumo pranašumai, bet ir ekonominis efektyvumas, reguliacinė aplinka bei projektavimo patirtis. Nyderlanduose, kur svarbiausias argumentas yra statybų greitis, vertinama ne atskirų medžiagų kaina, o bendras projekto ekonominis efektyvumas. Sparčiai populiarėja surenkamosios statybos sprendimai, leidžiantys penkiaaukštį pastatą surinkti per kelis mėnesius.
Pasaulinės tendencijos rodo didžiulį šios rinkos potencialą: Australija su 28 mln. gyventojų kasmet sunaudoja apie 350 tūkst. kubinių metrų LVL produkcijos, o visa Europa (apie 450 mln. gyventojų) – apie 450 tūkst. kubinių metrų. Tai rodo, kad Europos rinka dar tik pradeda išnaudoti inžinerinės medienos potencialą.
Lietuvoje proveržis lėtesnis dėl kelio iššūkių, tokių kaip reglamentavimas ir priešgaisrinės saugos reikalavimai, ypač aukštesnių pastatų statyboje. Taip pat vis dar pernelyg dažnai lyginama tik statybinių medžiagų kaina, nors pasaulyje skaičiuojama bendra projekto vertė. Svarbi ir edukacija – nauji sprendimai neįsitvirtina vien todėl, kad jie yra geresni, jiems reikia laiko, sėkmingų pavyzdžių ir pasitikėjimo.
Lietuvoje sukurtas technologinis potencialas, turime modernias gamyklas, kompetenciją ir tarptautinę patirtį. Kai keisis reglamentai, daugės sėkmingų projektų ir augs visuomenės pasitikėjimas, galėsime kalbėti ne tik apie šalį, kuriančią pasaulinio lygio statybos sprendimus, bet ir apie valstybę, kuri juos plačiai taiko savo rinkoje.
