Maskvos teismas Lietuvos piliečiui Romualdui Liutkui skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę byloje dėl Krekenavos, Panevėžio rajone, sovietų karių kapavietės. Jam dar penkeriems metams uždrausta administruoti interneto svetaines, elektroninius, informacinius ir telekomunikacijų tinklus.
Rusijos generalinė prokuratūra R. Liutkų kaltino sugadinus kapavietę, kur palaidoti 119 1944 metais žuvusių sovietų karių, ir viešai įžeidus „tėvynės gynėjų atminimą“, pasinaudojant žiniasklaida bei internetu.
Prokuratūra teigė, kad jis veikė susitaręs su nenustatytais bendrininkais, tarp jų esą Lietuvos televizijos darbuotojais, o jo motyvas buvęs politinė ir ideologinė neapykanta Rusijai bei antirusiškos pažiūros. Tai yra Rusijos institucijos kaltinimai.
R. Liutkus kaltinimus atmeta ir teigia kapams žalos nepadaręs, o jo veiksmai nebuvo nukreipti prieš žuvusių karių atminimą. Jis pirmadienį sakė, kad 2024 metų rugsėjį demontavo tris lietuviškas plokštes su užrašu „Amžina šlovė didvyriams“.
Pasak jo, plokštės nepriklausomos Lietuvos laikais buvo įrengtos Rusijos ambasados lėšomis. R. Liutkus tvirtino rusiškų užrašų nenuėmęs ir nepažeistas plokštes perdavęs Krekenavos seniūnui. Tą patį mėnesį vietos žiniasklaida fiksavo, kad jis su sūnumi Laurynu Krekenavos kapinėse šalino sovietų karius šlovinančias plokštes.
Dėl plokščių demontavimo Lietuvos policija ir Kultūros paveldo departamentas įstatymų pažeidimų nenustatė. Tačiau 2024 metais Desovietizacijos komisija pripažino, kad kapavietės obeliskas, žvaigždė bei lietuviški ir rusiški užrašai pažeidžia totalitarinių ir autoritarinių režimų propagavimo draudimą.
R. Liutkus teigė apie Maskvos teismo nuosprendį sužinojęs iš viešosios erdvės: jis negavo nei šaukimo į teismo posėdį, nei kvietimo apklausai. Jis taip pat sakė vengiantis kelionių į valstybes, kurios galėtų vykdyti Rusijos prašymą jį sulaikyti.
