„The Telegraph“ tyrimas, nurodo, kad Rusija prie sienų su Ukraina ir Baltarusija įrengė iki 10 naujų smogiamųjų dronų bazių. Jose įrengtos paleidimo aikštelės modernizuotiems reaktyviniams „Geran-4“ ir „Geran-5“ tipo bepiločiams; septynios bazės jau naudotos per nesenus masinius smūgius Kyjivui.
Tyrėjai suskaičiavo mažiausiai 59 naujus paleidimo įrenginius
Nutekinti dokumentai ir palydovinės nuotraukos leido nustatyti mažiausiai 59 naujus paleidimo įrenginius su bėgiais. Tai mechaniniai nukreipimo takai, skirti fiksuoto sparno bepiločiams pakelti be įprasto kilimo ir tūpimo tako.
Tyrime minimas Chalino karinis aerodromas Kursko srityje, vakarų Rusijoje, taip pat Asovicės ir Alešoko apylinkės Briansko srityje prie Baltarusijos sienos. „The Telegraph“ lygino šių vietų palydovinius vaizdus, darytus 2025 ir 2026 metų vasaromis.
Dalis aikštelių įrengta pertvarkytose karinėse bazėse ir civiliniuose oro uostuose, kitos – kaimo vietovėse. Dronų žvalgybos bendrovės „DroneSec“ išanalizuoti vaizdai rodo, kad maždaug 20 naujų aikštelių turi pailgintas paleidimo bėgių trasas. Tyrimo vertinimu, jos pritaikytos naujesniems Rusijos tolimojo nuotolio smogiamiesiems dronams.
Nepriklausomas „Radio Svoboda“ tyrimas birželį taip pat nustatė mažiausiai penkis naujus Rusijos smogiamųjų dronų paleidimo objektus Briansko, Oriolo ir Smolensko srityse. Jo duomenimis, Asovicės komplekso statyba prasidėjo 2025 metų vasarą, o 2026 metų sausio 11-osios palydovinėje nuotraukoje matėsi bent dvi stacionarios paleidimo sistemos ir keturios sustiprintos slėptuvės.
„Geran-5“ nuotolis teoriškai apimtų ir Lietuvą
Ukrainos karinė žvalgyba sausio 11 dieną skelbė, kad „Geran-5“ kovinė galvutė sveria apie 90 kilogramų, o deklaruojamas jo veikimo nuotolis siekia maždaug 1 tūkst. kilometrų.
15min cituojamame grafike nurodoma, kad iš tokių bazių šio drono deklaruojamo nuotolio zonoje atsidurtų Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Suomija, Rumunija, Bulgarija, Turkija ir dalis kitų NATO valstybių. Tyrimo autoriai, remdamiesi analitikais, vertina, kad karo su Europa atveju tokie pajėgumai teoriškai leistų Rusijai smogti ir Varšuvai.
Tačiau tame pačiame pranešime pabrėžiama, kad šiuo metu nėra požymių, jog Rusija rengtų puolimą prieš NATO. Pasak „The Telegraph“, Europos ir JAV žvalgybos pareigūnai svarsto riziką, kad Maskva galėtų surengti ginkluotą provokaciją Lenkijoje, smogti kritinei infrastruktūrai arba surengti „netikros vėliavos“ ataką, dėl kurios bandytų kaltinti Ukrainą.
Vienoje bazėje gali tilpti daugiau nei 1 000 dronų
Palydoviniai vaizdai, anot tyrimo, rodo ir išaugusį Rusijos vienkartinių sprogstamųjų dronų arsenalą. Vienoje iš minimų bazių gali būti vietos laikyti daugiau nei 1 tūkst. vadinamųjų dronų kamikadzių.
„DroneSec“ vadovas ir įkūrėjas Mike’as Monnikas teigė, kad Kremlius reikšmingai išplėtė dronų tinklą, siekdamas pulti Ukrainą ir kelti grėsmę NATO valstybėms. Jo vertinimu, daugiau paleidimo vietų ir technologijos, apsunkinančios bepiločių perėmimą, didina Rusijos galimybes rengti masines atakas bei Ukrainos pajėgų sunkumus jas atremiant.
Tyrime nurodoma, kad bazės aprūpinamos iš kelių gamyklų, tarp jų – Alabugos specialiosios ekonominės zonos Tatarstane. AP, remdamasi nutekintais dokumentais ir palydoviniais vaizdais, šį objektą apibūdino kaip pagrindinę Rusijos vienkartinių sprogstamųjų dronų gamyklą, planavusią iki 2025 metų pasiekti 6 tūkst. vienetų metinę gamybą.
