Šeštadienį, liepos 25 d., ant Žvėryno tilto Vilniuje surengta pilietinė akcija, kurios dalyviai – klimato aktyvistai – ragino stabdyti, jų teigimu, intensyvėjantį Neries pakrančių užstatymą ir automobilių infrastruktūros plėtrą prie upės. Akcijos iniciatoriai teigė siekiantys atkreipti dėmesį į gamtinių teritorijų apsaugą ir paraginti sostinės valdžią planuoti miesto plėtrą išsaugant natūralias Neries pakrantes.
Nerimą aktyvistams kelia keturi projektai prie upės
Akcijos dalyvių teigimu, didžiausią susirūpinimą jiems kelia keturi pakrantėse planuojami ar jau vystomi projektai: nauja Žirmūnų irklavimo bazė, privataus operatoriaus pirčių kompleksas Vingio parke, Žiemos uosto plėtra ir gyvenamųjų namų kvartalas Žirmūnų gatvėje.
„Neries pakrantės yra viena svarbiausių Vilniaus gamtinio karkaso dalių, kuri saugo biologinę įvairovę, vėsina miestą ir tarnauja visų vilniečių rekreaciniams tikslams. Miestas turi vystytis kartu su gamta, o ne jos sąskaita“, – sakė klimato judėjimo „Fridays for Future“ narė Viltė Zaveckaitė.
Organizatoriai reikalauja, kad prieš įgyvendinant numatytus projektus būtų atliktas bendras jų poveikio aplinkai vertinimas, o į sprendimų priėmimą įtraukti nepriklausomi ekspertai ir visuomenė.
Kritikuojami projektai yra dalis 2025 m. spalį savivaldybės pristatytos ilgalaikės Neries pakrančių vystymo vizijos „Neris atgimsta“, kuria siekiama atkurti miesto ryšį su upe. Vingio parke pirmuoju etapu planuojama įrengti tris 4–6 vietų modulines pirtis – jomis naudotis numatoma nuo 2027 m. pirmos pusės, o joms eksploatuoti savivaldybė skelbs privataus operatoriaus konkursą. Apie šimtmetį veikiantis, uždumblėjęs Žirmūnų Žiemos uostas turi būti atnaujintas – išvalytas dugnas, sutvirtinti krantai, įrengti laivų nuleidimo takas, krantinė ir prieplaukos – iki 2027 m. pabaigos.
Dėl irklavimo bazės medžių aktyvistai ir savivaldybė skaičiuoja skirtingai
Aštriausias ginčas verda dėl Žirmūnų irklavimo bazės. Protestuotojų teigimu, įgyvendinant projektą su automobilių aikštelėmis, garažais ir krantinės betonavimu numatyta pašalinti 327 brandžius medžius. Vilniaus savivaldybė atsako, kad sklype šiuo metu auga 557 medžiai, dalis jų – invazinių rūšių, o pati teritorija esanti „viena urbanizuočiausių, bet apleistų“ prie Neries – su sovietmečio griuvėsiais ir benamių stovyklavietėmis. Savivaldybė žada vietoj iškirstų medžių sodinti naujus ir teigia pakoregavusi užstatymo zonas, kad būtų išsaugota dalis brandžių medynų.
Irklavimo bazės teritorija ribojasi su saugoma „Natura 2000“ zona, todėl Aplinkos apsaugos agentūra pareikalavo atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą. Projekte numatytas ir upės vagos gilinimas bei kranto linijos keitimas.
Liepos 1-ąją prie savivaldybės protestavo apie 150 žmonių
Šeštadienio akcija – ne pirmoji protesto banga dėl Neries. Liepos 1 d. prie Vilniaus miesto savivaldybės, nepaisant smarkaus lietaus, protestavo apie 150 žmonių. Tą protestą organizavo „Fridays For Future Lietuva“, „Extinction Rebellion Lietuva“ ir Gegužės 1-osios profesinė sąjunga.
Liepos 1-osios proteste antropologė ir aktyvistė Jekaterina Lavrinec savivaldybės požiūrį pavadino „vienkartinių medžių užburtu ratu“ ir perspėjo, kad teritorija gali virsti „karščio sala“. „Vilnius nebėra žalias, jis pilkas ir rudas“, – tuomet sakė protestuotojas Mantautas.
