Iki 2035 metų bendras lanksčių priemonių poreikis Lietuvos elektros sistemoje išaugs nuo 4,36 iki 7,13 GW, rodo VERT patvirtinta „Litgrid“ ir ESO parengta ataskaita. Papildomai reikės 2,77 GW, arba maždaug 3 GW, lankstumo priemonių.
Poreikio augimas siejamas su didėjančiais vėjo ir saulės elektrinių pajėgumais bei augančiu elektros suvartojimu. „Litgrid“ lankstumą apibrėžia kaip sistemos gebėjimą greitai prisitaikyti prie elektros gamybos ir vartojimo pokyčių.
„Litgrid“ Sistemos valdymo plėtros grupės vadovas Tadas Kivilis teigė, kad sistema yra lanksti ir turi prielaidas sėkmingai integruoti tolesnę atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, tačiau ateityje reikės daugiau skirtingų lankstumo sprendimų.
Ataskaitoje numatyta, kad sistemai padės apkrovos atsako, arba „Demand Side Response“ (DSR), sprendimai, tarpsisteminiai elektros mainai, energijos kaupimo įrenginiai, „Power-to-X“ technologijos ir lanksčiai veikiančios elektrinės.
Svarbiu lankstumo šaltiniu laikoma ir didėjanti elektrifikacija: prie sistemos prisitaikymo galės prisidėti elektromobiliai, šilumos siurbliai, kaupikliai bei kita naujai diegiama elektros įranga. Ataskaitoje daroma išvada, kad numatant sistemos raidą ji gebės prisitaikyti prie kintančių tinklo sąlygų ir didesnės AEI integracijos.
Remdamasi ataskaitos rezultatais, „Litgrid“ iki 2026 metų ketvirtojo ketvirčio pabaigos planuoja pristatyti Lietuvos lankstumo rinkos vystymo planą. Lankstumo poreikių ataskaita bus atnaujinama kas dvejus metus, periodiškai įvertinant poreikių ir rinkos vystymosi kryptis.
