ECB valdančioji taryba ketvirtadienį, liepos 23 d., nekeitė trijų pagrindinių palūkanų normų, nors finansų rinkos ir bankų ekonomistai jau laukia galimų didinimų rudenį. Indėlių galimybės palūkanų norma liko 2,25 proc., pagrindinių refinansavimo operacijų – 2,40 proc., o ribinio skolinimosi – 2,65 proc.
ECB laukia duomenų, o energijos šokas dar neatsiskleidė
Liepos sprendimas reiškia pauzę po birželio 11 d. atlikto 25 bazinių punktų palūkanų didinimo. ECB pabrėžė, kad energijos kainos tebėra itin nepastovios ir gerokai viršija iki Artimųjų Rytų konflikto buvusį lygį, o visas šio šoko poveikis infliacijai dar neatsiskleidė.
Centrinis bankas nurodė sprendimus kiekviename posėdyje priimsiantis pagal gaunamus duomenis ir iš anksto neįsipareigojantis konkrečiai palūkanų normų krypčiai.
Rinkos pirmą didinimą 84 proc. tikimybe sieja su rugsėju
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad palūkanų normų ateities sandoriai iki 2026 m. pabaigos rodo bent du ECB palūkanų didinimus. Jos vertinimu, pirmojo didinimo rugsėjo 10 d. tikimybę rinkos vertina 84 proc., o antrojo gruodį – gerokai atsargiau.
Birželio ECB pinigų analitikų apklausos 71 respondento medianinis vertinimas rodė 2,50 proc. indėlių normą tiek rugsėjį, tiek gruodį. Tai reikštų vieną 25 bazinių punktų didinimą nuo dabartinio lygio.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento ekonomistas Darius Bikulčius liepą sakė, kad finansų rinkos iki metų pabaigos tikisi bent vieno bazinių palūkanų didinimo. SEB ekonomistas Tadas Povilauskas prieš liepos 23 d. sprendimą prognozavo, kad ECB normų nekeis, bet gali duoti signalų dėl rugsėjo; rizika jis vadino padėtį Hormūzo sąsiauryje.
Euribor pakilo, o dviem žingsniais įmokos išaugtų apie 40 eurų
Šešių mėnesių „Euribor“ buvo pasiekęs 2,69 proc. – beveik 0,6 proc. punkto daugiau nei metų pradžioje. Liepos 16 d. oficialiai skelbta šio termino norma siekė 2,688 proc.
„Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas vertino, kad vienas 25 bazinių punktų ECB palūkanų didinimas vidutinę būsto paskolos mėnesio įmoką padidintų maždaug 20 eurų, o du didinimai – apie 40 eurų.
Lietuvoje metinė infliacija pagal SVKI birželį siekė 5,4 proc., gegužę – 5,1 proc. Vidutinė metinė infliacija buvo 3,9 proc. Euro zonoje metinė infliacija birželį sumažėjo iki 2,8 proc., visoje ES – iki 2,9 proc. Lietuva pagal metinę infliaciją buvo antra ES po Rumunijos, kur ji siekė 9,2 proc.; Bulgarijoje ji sudarė 5,2 proc.
