Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį, rugsėjo 1-ąją, pareiškė manantis, kad Lietuvos švietimo problemos šiuo metu veikiau slepiamos, nei sprendžiamos. Žinių radijo interviu jis viešai paklausė švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės, ar ši ketina spręsti problemas, ar tik imituoti jų sprendimą.
Administracinė našta iš mokyklų išstumia jaunus mokytojus
Prezidentas sakė nesutinkantis į švietimą žiūrėti kaip į degraduojančią sistemą. Anot jo, ji turi atliepti dabartinį laikmetį, tačiau Lietuvoje mažinami kokybiniai ir kiekybiniai reikalavimai, o mokytojai tuo pat metu apkraunami vis didesne administracine našta.
G. Nausėdos teigimu, dėl įvairių reikalavimų dalis pedagogų galiausiai nusprendžia palikti mokyklą. Ypač dažnai tokį sprendimą esą priima jauni mokytojai.
Šalies vadovas taip pat priminė įsipareigojimą užtikrinti, kad pedagogų atlyginimai sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
2026 metais mokytojų, mokyklų vadovų ir pagalbos mokiniui specialistų atlyginimai buvo padidinti 8,41 proc. Finansų ministerija skaičiavo, kad vidutinis mokytojo atlygis atskaičius mokesčius dėl to išaugs 157 eurais.
Keturių balų slenkstis įsigalios 2029 metais
Kalbėdamas apie reikalavimus mokiniams, G. Nausėda kritikavo dabartinę tvarką, pagal kurią dešimtokams privalomo Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatai neturi įtakos nei perkėlimui į aukštesnę klasę, nei pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo gavimui.
Prezidento vertinimu, reikalavimų mokymosi rezultatams nebuvimas demotyvuoja ne tik silpniau besimokančius vaikus, bet ir mokinius, kurie stengiasi bei siekia aukščiausių tikslų.
Reikalavimas norint įgyti pagrindinį išsilavinimą per PUPP surinkti bent 4 balus buvo priimtas dar 2022 metais. Iš pradžių jis turėjo įsigalioti 2024-aisiais, tačiau vėliau buvo atidėtas iki 2026 metų.
Liepos 14 dieną Seimas nusprendė išlaikyti ligšiolinę tvarką ir atsisakyti nuo rugsėjo turėjusio įsigalioti slenksčio, bet prezidentas šį sprendimą vetavo. Rugpjūčio 25 dieną parlamentas pritarė jo veto: už pataisas balsavo 98 Seimo nariai, prieš – 3, o 2 susilaikė.
Pagal priimtą kompromisą keturių balų slenkstis bus taikomas nuo 2029 metų rugsėjo 1-osios. Jo nepasiekę mokiniai pagrindinio išsilavinimo neįgis.
Prezidentūra argumentavo, kad pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turi patvirtinti bent minimalius mokinio gebėjimus ir kompetencijas, o trejų metų atidėjimas turi būti panaudotas sisteminėms švietimo spragoms šalinti.
R. Popovienė prezidento veto palaikė, tačiau pabrėžė, kad vien slenksčio atidėjimas problemos neišspręs. Pasak ministrės, mokiniams reikia anksčiau suteikti pagalbą žinių spragoms išlyginti ir stiprinti profesinį orientavimą.
Prezidentas neatmeta bendro telefonų draudimo
G. Nausėda taip pat neatmetė, kad Lietuvoje teks priimti bendrą valstybinį sprendimą dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose.
Balandžio 23 dieną Seimas įpareigojo visas ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas parengti telefonų naudojimo taisykles, pagrįstas Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijų rekomendacijomis.
Priimant pataisas skelbta, kad savo ribojimo tvarkas jau turi beveik 80 proc. ugdymo įstaigų. R. Popovienė teigė, jog mokyklos nori savarankiškai spręsti, kokios taisyklės geriausiai tinka jų bendruomenėms.
Prezidentūra savo ruožtu ragina konkrečius mobiliųjų telefonų draudimus nustatyti įstatyme. G. Nausėda žadėjo rugsėjo antroje pusėje įvertinti mokyklų pasirinktų taisyklių rezultatus ir spręsti, ar jie tenkina švietimo bendruomenę. Prezidento nuomone, sprendimo nereikėtų atidėlioti pusmečiui ar metams, o bendras valstybinis reguliavimas gali būti neišvengiamas.
