Rusijos pajėgų susprogdinto Kachovkos rezervuaro dugnas pietų Ukrainoje virto tankia, sunkiai kontroliuojama fronto zona: žmogaus ūgio nendrėse ir gluosnių sąžalynuose Ukrainos bei Rusijos kariai vieni kitų ieško pėsčiomis, o virš jų skraidantys dronai dažnai negali matyti, kas vyksta vos už kelių metrų.
Tankmė atėmė dronų pranašumą
Rusijos pajėgos Kachovkos hidroelektrinės užtvanką susprogdino 2023 metų birželio 6 dieną. Nusekus didžiuliam Dniepro upės rezervuarui, anksčiau vandens užlietas dugnas apaugo nendrėmis, krūmais ir gluosniais. 2026 metų rugpjūčio 29 dieną Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ skelbė, kad ten jau auga daugiau kaip 300 augalų rūšių.
Smėlio ruožai, pelkės ir kelių kilometrų ilgio gluosnių tankmės kariams tapo natūralia priedanga, tačiau kartu smarkiai apsunkino orientavimąsi. Kai kuriose vietose jie nemato nei priešo, nei savo bendražygio, esančio vos už maždaug trijų metrų.
Ukrainos karinės žvalgybos bataliono „Bractvo“ operacijų vadas šaukiniu „Divizija“ šią aplinką apibūdino kaip uždarą, sudėtingą, dezorientuojančią ir labai pavojingą. Bataliono kariai buvusį rezervuarą vadina pėstininkų valdomis.
Pasak bataliono vado Oleksijaus Serediuko, dronų galimybės virš tankmės labai ribotos. Jis pasakojo, kad dingusio savo dalinio kario kartais tekdavo ieškoti tris dienas. Bepiločiai čia daugiausia naudojami atsargoms gabenti ir sprogmenims mėtyti, mėginant išvaryti Rusijos karius iš priedangos į ukrainiečių pasalas.
„Vos įžengi į miško juostą – tavęs nebėra“, – pasakojo po dvi savaites trukusios 2026 metų vasaros operacijos grįžęs „Bractvo“ būrio vadas šaukiniu „Apačas“.
Rusijos kariai buvusio rezervuaro dugnu mėgina prasiskinti maršrutus Zaporižios, didelio pietryčių Ukrainos pramonės miesto prie šiaurinio buvusio rezervuaro kranto, link. Prieš plataus masto karą mieste gyveno apie 750 tūkst. žmonių. 2025 metų vasarą Rusijos pajėgos buvo priartėjusios mažiau kaip per 32 kilometrus nuo jo centro, tačiau 2026-aisiais Ukrainos daliniai jas nustūmė atgal.
Ukrainiečių reidai virto artimomis gaudynėmis
„Bractvo“ į buvusio rezervuaro teritoriją grįžo 2025–2026 metų žiemą. Kariai pėsčiomis žvalgė žmogaus ūgio nendrėmis apaugusį dugną ir ieškojo kelių per Rusijos pozicijas.
Dėl 2025 metų gruodį surengto reido pateikiami skirtingi duomenys. Reportaže teigiama, kad ukrainiečiai nukovė keturis Rusijos karius, o dar du paėmė į nelaisvę. Oficiali Ukrainos karinės žvalgybos versija nurodo du nukautus, du sužeistus ir du į nelaisvę paimtus Rusijos karius.
Žvalgybos duomenimis, belaisviai per tankmę buvo lydimi apie 27 kilometrus. Jų suteikta informacija padėjo nustatyti Rusijos karininkų, artilerijos ir dronų operatorių buvimo vietas, taip pat technikos bei amunicijos sandėlius.
Per kitą, dvi savaites trukusią 2026 metų vasaros operaciją „Apačo“ vadovaujama grupė su Rusijos kariais susidūrė du kartus. Pirmą kartą ukrainiečiai juos aptiko sėdinčius krūmuose ir rūkančius. Vienam rusui siekiant ginklo, jis buvo nušautas. Kitas jau buvo ištraukęs granatos žiedą, tačiau ukrainiečiams pavyko jį įtikinti pasiduoti.
Belaisvis tris dienas kartu su Ukrainos grupe žygiavo per tankmę bazės link. Per antrą susišaudymą priešininkai buvo taip arti, kad ukrainiečiai nutarė atsitraukti. Vėliau jie rado vieną žuvusį Rusijos karį, o kitas buvo pabėgęs.
„Apačo“ vertinimu, daugelio šiame ruože dislokuotų Rusijos karių užduotis yra slapstytis, klausytis ir perduoti informaciją, o ne aktyviai stoti į kovą.
Rusija siekia kontroliuoti visą rezervuaro dugną
Maždaug 96,5 kilometro ilgio ir 24 kilometrų pločio ruože Rusija, ten kovojusių Ukrainos karių teigimu, dislokavo šimtus karių, įrengė stebėjimo postus ir pajėgų telkimo vietas.
O. Serediukas teigė, kad Rusija nori kontroliuoti visą buvusio rezervuaro teritoriją, kad galėtų joje laisvai veikti ir pasiekti priešingą krantą. „Divizija“ kuriamą logistikos sistemą palygino su Ho Ši Mino keliu – per Vietnamo karą naudotu maršrutų tinklu, kuriuo per džiungles buvo gabenami kariai, ginklai ir atsargos.
Ukrainos karinė žvalgyba liepos 22 dieną paskelbė, kad „Bractvo“ ir gretimi daliniai nuo 2025 metų rudens savo atsakomybės ruože sustabdė Rusijos veržimąsi į Zaporižią, o vėliau kontratakavo ir išlaisvino kelias gyvenvietes.
„Bractvo“ dronų operacijų vadas šaukiniu „Stoikas“ tvirtino, kad per Rusijos mėginimus susigrąžinti Primorskę ir kitas gyvenvietes į pietus nuo Zaporižios žuvo daugybė Rusijos karių. Nepriklausomas šio teiginio patvirtinimas reportaže nepateiktas.
Bataliono planavimo vadas šaukiniu „Čiornyj“ sakė, kad nuo 2026 metų pavasario Rusijos kariai pasiduoda dažniau, o kai kuriuos rezervuaro dugne dislokuotus karius apima panika, kai pradingsta jų bendražygiai. Rusijos pusės atsakymo į šiuos teiginius reportaže nėra.
O. Serediukas dviem bataliono laikytiems Rusijos belaisviams sakė, kad stačiatikišku save laikantis „Bractvo“ gerbia karo belaisvius. Jis prašė jų grįžus perduoti kitiems Rusijos kariams žinią apie elgesį nelaisvėje.
