Visuomenininkas, verslininkas ir Ukrainos rėmėjas Šarūnas Jasiukevičius laimėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atvirus kandidato į Kauno merus rinkimus. Jis surinko apie 70 proc. balsavusių partijos Kauno skyrių narių ir rėmėjų balsų, tačiau jo kandidatūrą dar turės patvirtinti TS-LKD taryba.
Kandidatą rinko ir partijos nariai, ir nepartiniai rėmėjai
Balsavimas vyko rugpjūčio 29–30 dienomis. TS-LKD nariai galėjo balsuoti ir elektroniniu būdu, o partijai nepriklausantys rėmėjai turėjo atvykti į partijos būstinę.
Teisę dalyvauti rinkimuose turėjo apie 2 tūkst. žmonių – maždaug po tūkstantį partijos narių ir nepartinių rėmėjų. TS-LKD prezidiumas tokiai atvirų rinkimų tvarkai pritarė birželio 26 dieną. Partija šį formatą vadina „Demokratijos švente“, kurioje kandidato rinkimuose gali dalyvauti ir jos vertybes palaikantys nepartiniai žmonės.
Su Š. Jasiukevičiumi varžėsi Kauno miesto tarybos narė Andrijana Filinaitė, biofizikas Rokas Mickus, žurnalistas Dainoras Lukas ir TS-LKD Dainavos skyriaus pirmininkė Audronė Baronienė.
TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Kauno žmonės pasirinko lyderį, kurį norėtų matyti miesto vadovu. Pasak jo, Kaunas galėtų tapti saugumo ir atsparumo pavyzdžiu visai Lietuvai.
Prie partijos prioritetų Kaune L. Kasčiūnas taip pat priskyrė būsto prieinamumą jaunoms šeimoms, vaikų priežiūros infrastruktūrą ir palankesnes sąlygas dirbantiems tėvams.
Jasiukevičiaus pažiūros paskatino kalbas apie partijos kryptį
Š. Jasiukevičius viešojoje erdvėje daugiausia kalba gynybos temomis, o feisbuke turi apie 100 tūkst. sekėjų. Prieš įstodamas į TS-LKD jis kelerius metus priklausė Nacionaliniam susivienijimui.
Savo publikacijose ir viešuose pasisakymuose Š. Jasiukevičius rėmė griežtesnę migracijos kontrolę ir kritikavo Stambulo konvenciją. Jo pergalė sutapo su platesnėmis diskusijomis, ar TS-LKD neslenka toliau į politinę dešinę.
Tokių klausimų dar anksčiau kilo po TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus sprendimo priimti kraštutinės dešinės politiku ir publicistu pristatomą Marių Kundrotą. Šis sprendimas partijoje sulaukė aštresnių diskusijų.
M. Kundrotas savo pasirinkimą vadino „lemtingu žingsniu“ ir teigė manantis, kad tai bus paskutinis jo partinis pasirinkimas. Jis pripažino TS-LKD „daugiavektoriškumą“, tačiau sakė partijoje turįs bendraminčių svarbiausiais klausimais.
M. Kundrotas anksčiau priklausė „Jaunajai Lietuvai“, vadovavo Lietuvių tautinio jaunimo lygai, buvo vienas Tautininkų sąjungos atkūrėjų ir jos vicepirmininkas. 2019–2025 metais jis priklausė Tautos ir teisingumo sąjungai.
TS-LKD vykdomoji sekretorė pareiškė, kad Vilniaus rajono skyrius ir partijos Priežiūros komitetas turėtų iš naujo įvertinti M. Kundroto narystę bei aplinkybes, kurios galėjo būti nepakankamai įvertintos priimant sprendimą.
Buvusi parlamentarė Vilija Aleknaitė-Abramikienė savo ruožtu ragino M. Kundrotui „duoti šansą“. Ji argumentavo, kad politikas atsisakė marginalaus kraštutinės dešinės kelio ir ketina atstovauti centro dešinei.
Politologė sprendimus sieja su vietos rinkimų ypatumais
Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili pabrėžė, kad Š. Jasiukevičiaus ir M. Kundroto atvejai nebūtinai rodo visos TS-LKD posūkį į dešinę. Pasak jos, savivaldos rinkimuose itin svarbūs konkretūs vietos veiksniai, todėl atskirų skyrių sprendimai nebūtinai atspindi bendrą partijos politinės krypties pokytį.
Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje numatyti 2027 metų pavasarį. Kaunui nuo 2015 metų vadovauja Visvaldas Matijošaitis. Per 2023 metų rinkimus jis buvo perrinktas jau pirmajame ture, o tuometis konservatorių kandidatas Vytautas Juozapaitis liko trečias, surinkęs 9,61 proc. balsų.
