Daugiau kaip 20 000 žmonių, tarp jų tūkstančiai turistų iš kempingų ir poilsio būstų, buvo evakuoti pietvakarių Prancūzijoje, kur Atlanto pakrantės link veržiasi „ypač intensyvus“ miško gaisras, liepos 23 d. pranešė šalies valdžios institucijos. Liepsnos kilo 2026 m. liepos 22 d. tankiame pušyne prie Saumos kaimo, maždaug 40–45 km į vakarus nuo Bordo ir į šiaurę nuo populiariosios Arkašono įlankos, ir per mažiau nei parą išdegino apie 2 400 hektarų.
Ugnis priartėjo iki 300 metrų nuo pirmųjų Lège-Cap-Ferret namų
Gaisras plito nuo Saumos per Le Porge link Lège-Cap-Ferret – mėgstamos Atlanto pakrantės kurortinės zonos. Marc Vermeulen, Žirondos departamento priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos vadovas, liepos 23 d. vidurdienį sakė, kad ugnis buvo maždaug už 300 metrų nuo pirmųjų Lège-Cap-Ferret namų. AFP nurodė, jog gaisras tebėra linkęs plėstis į šiaurę nuo Arkašono įlankos.
Sausoje ir vėjo genamoje aplinkoje liepsnos veržėsi per tankų pušyną, kai kur siekdamos apie 10 metrų aukščio. Į Cap Ferret pusiasalį vedantys keliai bei kiti vietos keliai buvo uždaryti visam neesminiam eismui, kad galėtų dirbti gelbėjimo tarnybos.
Evakuota per 20 000 žmonių, veikia priėmimo centrai
Pasak Žirondos prefektūros, liepos 23 d. vidurdienį prevenciškai evakuota apie 8 800 žmonių – po 2 000 ryte ir 10 000 per naktį. Iš Claouey kaimo prie kelio į Cap Ferret žmonės buvo išvežti kaip atsargumo priemonė. Devynios savivaldybės atidarė priėmimo centrus, kuriuose apgyvendinta daugiau kaip 2 500 evakuotųjų.
Iš Le Porge evakuotas 69-erių Patrickas Martineau AFP pasakojo, kad policija „ėmė daužyti į duris“. „Baisu – sunku suvokti. Kai pirkome čia namą, niekada negalvojome, kad gali kilti gaisro pavojus“, – sakė jis. Paryžietė Sylvie, atostogavusi labiau užstatytoje Lège-Cap-Ferret zonoje, pasakojo, kad kaimynas jai patarė susidėti daiktus, nes naktį teksią evakuotis.
Padėtis „išlieka nepalanki“, aukų nėra
Su liepsnomis kovojo apie 700 ugniagesių ir keturi vandenį metantys lėktuvai; jiems talkino 44 Paryžiaus ugniagesių brigados kariai su 10 transporto priemonių, daugiau kaip 300 žandarų, du „Canadair“, du „Air Tractor“ ir vienas „Dash“. Nors pradiniame ugniagesių vertinime aukų ir sunaikintų namų nebuvo, Žirondos prefektė Sophie Brocas vėliau nurodė, kad žmonės nenukentėjo, tačiau sudegė vienas atokiau stovėjęs namas. Prefektūros teigimu, padėtis „išlieka nepalanki“, o S. Brocas perspėjo dėl laukiamų nepastovių vėjų.
Įtariama, kad ugnį sukėlė krūmynus valęs mechanizmas
Policija pradėjo tyrimą dėl gaisro priežasčių. Le Porge meras Martial Zaninetti sakė, kad liepsnas veikiausiai sukėlė krūmynus valęs mechanizmas. AFP pranešė, kad valdžia pirmenybę teikia atsitiktinės kilmės versijai, o keli šaltiniai nurodė galimą krūmų valymo technikos vaidmenį Saumos komunoje. Žirondos prefektė iki atskiro pranešimo uždraudė departamente visus miško darbus, kuriuose naudojami vidaus degimo varikliai.
Atmo Nouvelle-Aquitaine liepos 23 d. įspėjo, kad gaisro dūmai gali bloginti oro kokybę ir didinti kietųjų dalelių koncentraciją; tą dieną Žirondoje lauktas PM10 taršos epizodas.
Ta pati miško zona liepsnojo ir 2022-aisiais
2026 m. gaisras kilo toje pačioje Landes de Gascogne miško zonoje, kur 2022 m. gaisrai išdegino apie 30 000 hektarų ir privertė evakuoti apie 50 000 žmonių; AFP nurodė, kad tuomet vien aplink Saumos sudegė daugiau kaip 3 000 hektarų. Prancūzijos vidaus reikalų ministro Laurent’o Nuñezo duomenimis, nuo 2026 m. pradžios šalyje kilo daugiau kaip 12 500 miškų gaisrų, o išdegė beveik 44 000 hektarų.
