Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė (vadovavusi šaliai 2009–2019 m.) interviu Lenkijos visuomeniniam transliuotojui „TVP World“ prisiminė savo pirmąjį susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu 2010 m. Helsinkyje. Pasak jos, susitikimas turėjo būti apie rusiškų dujų kainą, tačiau greitai paaiškėjo, kad iš tikrųjų kalbama apie paklusnumą Maskvai: „Arba tu klaupiesi, arba esi priešas.“
Dujų derybos virto reikalavimų sąrašu
Interviu žurnalistei Katarzynai Pisarskai D. Grybauskaitė pasakojo, kad pagrindinis 2010 m. susitikimo rūpestis buvo rusiškų dujų kaina, nes Lietuva tuo metu buvo visiškai priklausoma nuo tiekimo iš Rusijos. Anot jos, Lietuva už dujas mokėjo maždaug 30–40 proc. daugiau nei Vokietija — kaimyninei šaliai, kurios dujotiekiai nutolę vos apie 2 tūkst. kilometrų, toks skirtumas buvo nepateisinamas. Vėlesni Europos dujų rinkos duomenys šią proporciją iš dalies patvirtina: 2014 m. sausį–balandį Lietuva už dujas iš Rusijos mokėjo 36 proc. daugiau nei vidutinė Vokietijos pasienio didmeninė kaina.
Buvusios prezidentės teigimu, diskusijos metu paaiškėjo, kad kalbama ne tik apie dujas. „Jis [Putinas] man perskaitė sąrašą, ką Lietuva turėtų daryti, kaip turėtų elgtis“, — sakė D. Grybauskaitė. Anot jos, kaimyninių šalių atžvilgiu tarpinių variantų nebuvo — „arba klaupiesi, arba esi priešas“, — ir su tokiomis sąlygomis ji negalėjusi sutikti. Apie V. Putino „reikalavimų sąrašą“ ji Lietuvos žurnalistams buvo užsiminusi ir anksčiau — tai 2019 m. rašė LRT.
Oficialūs 2010 m. dokumentai tą pačią dieną vaizdavo santūriau. Rusijos vyriausybės paskelbtame susitikimo pradžios aprašyme V. Putinas kalbėjo apie viltį „išspręsti problemas“ dvišaliuose santykiuose ir daugiau kaip 1,5 mlrd. JAV dolerių Rusijos bendrovių investicijų Lietuvoje, o dėl dujų kainų teigė nesąs įgaliotas „Gazprom“ vardu derėtis, tačiau pridūrė, kad šiuos klausimus galima aptarti. Lietuvos prezidentūros spaudos tarnyba tąkart pranešė, kad aptarti dvišaliai santykiai, bendradarbiavimo perspektyvos, energetika ir konstruktyvaus dialogo siekis.
Kaip Lietuva atsikratė priklausomybės nuo „Gazprom“
Po 2010 m. susitikimo, pasak D. Grybauskaitės, ji padarė išvadą, kad Lietuva privalo panaikinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. „Mes sparčiai ėmėmės statyti SGD terminalą, kurį baigėme 2014 m.“, — sakė ji, pabrėždama, kad tai leido visiškai atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų ir „Gazprom“ bei padėti kaimynėms Latvijai ir Estijai.
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas veiklą pradėjo 2014 m. gruodžio 27 d. Kaip nurodo Energetikos ministerija, iki tol visos į Lietuvą tiektos dujos buvo iš „Gazprom“ pagal ilgalaikę sutartį su „Lietuvos dujomis“, galiojusią iki 2015 m. Terminalo tikslas buvo sukurti alternatyvų tiekimo šaltinį, panaikinti priklausomybę nuo vienintelio išorinio tiekėjo ir sudaryti galimybę tiekti dujas kaimyninėms šalims.
Ši linija turėjo tęsinį: 2022 m. balandžio 2 d. Energetikos ministerija paskelbė, kad rusiškų dujų importas Lietuvos poreikiams buvo 0 MWh, o visą šalies poreikį tenkina Klaipėdos terminalas. Tuometis energetikos ministras Dainius Kreivys tąkart pareiškė, kad Lietuva tapo pirmąja ES ir „Gazprom“ tiekimo valstybe, užsitikrinusia nepriklausomybę nuo rusiškų dujų. Su tuo pačiu projektu susijęs ir naujausias epizodas — 2026 m. balandžio 8 d. ministerija pranešė, kad Europos Komisija patvirtino, jog 2016–2018 m. valstybės kompensacijos „Ignitis“ grupės bendrovei už SGD tiekimą terminalui atitiko ES valstybės pagalbos taisykles.
Ką Grybauskaitė vadina „Rusijos kvailumu“
Kalbėdama apie 2022 m. Rusijos pradėtą plataus masto invaziją į Ukrainą, buvusi prezidentė sakė, kad ją labiausiai nustebino „Rusijos kvailumas“. Jos vertinimu, Maskva, turėdama daugybę teritorijos, neturėjo poreikio užimti daugiau žemės, o pažemindama ukrainiečius pavertė juos ilgalaikiais priešais ir sustiprino ukrainietišką tapatybę. „Nėra jokios prasmės paversti savo draugus ir istorinius sąjungininkus, seserinę slavų tautą, priešais“, — sakė ji. D. Grybauskaitė kritikavo ir pradinę Vakarų reakciją, teigdama, kad iš pradžių elgtasi baikščiai ir stigo lyderystės.
Kalbėdama apie Rusijos ateitį, ji sakė linkinti rusų tautai demokratinės visuomenės ir žmogaus teisių apsaugos, tačiau pridūrė, kad jei Rusija nepasikeis, Lietuvai būtų geriau, jei tarp šalių būtų „geležinė siena“. „Ši tauta per visą savo istoriją susidūrė su represiniais valdovais. Jei jie nesugebės pasikeisti, mums bus geriau, jei tarp mūsų bus geležinė siena“, — sakė D. Grybauskaitė.
