Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda grąžino Seimui pakartotinai svarstyti liepos 14 d. priimtas Švietimo įstatymo pataisas. Šalies vadovas pasiūlė nustatyti, kad reikalavimas, jog pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, įsigaliotų nuo 2029 m. rugsėjo 1 d.
Prezidentas pabrėžia, kad valstybės išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turi patvirtinti minimalių mokymosi gebėjimų įgijimą. Slenkstinis pasiekimų lygis reiškia minimalų, o ne aukštą akademinį reikalavimą. Mokinio teisė tęsti mokymąsi turi būti derinama su realių sąlygų sudarymu jam pašalinti mokymosi spragas. Seimo priimtomis pataisomis naikinama esminė 2022 m. nustatyto mokinių pasiekimų vertinimo modelio dalis, nepateikiant sistemingos alternatyvos ar aiškaus individualaus mokymosi spragų šalinimo plano.
Valstybė turi teisę nustatyti minimalų pagrindinio ugdymo pasiekimų lygį, tačiau privalo užtikrinti realias galimybes jį pasiekti. Nors numatyta pagalba, jos prieinamumas ir veiksmingumas skiriasi. Todėl netinkama spręsti švietimo pagalbos sistemos trūkumus atsisakant minimalaus rezultato reikalavimo. Kol valstybė neužtikrins ankstyvos diagnostikos, stebėsenos ir veiksmingos pagalbos, neproporcinga būtų taikyti slenkstinio lygio reikalavimą visa apimtimi.
Nors numatyta galimybė derinti pagrindinį ugdymą su profesinėmis programomis, tokių mokymosi kelių prieinamumas nėra pakankamas. Iki slenkstinio reikalavimo įsigaliojimo turi būti išplėsta profesinio mokymo ir kitų tęstinio mokymosi formų pasiūla.
Prezidentas taip pat akcentuoja švietimo politikos stabilumo svarbą. Visiškas pataisų, apibrėžiančių slenkstinį pasiekimų lygį nuo 2022 m., panaikinimas prieš pat įsigaliojimą mažina politikos nuoseklumą ir visuomenės pasitikėjimą. Mokyklų vadovų, mokytojų, aukštųjų mokyklų ir kitos organizacijos taip pat išreiškė abejones. Todėl reikalavimo panaikinimas nėra tinkamas. Tačiau ir visa apimtimi jį taikyti nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. būtų neproporcinga iki užtikrinant pakankamą mokymosi pagalbą ir tęstinio mokymosi pasiūlą.
Atidėjimo iki 2029 m. rugsėjo 1 d. laikotarpis turi būti skirtas ankstyvosios diagnostikos, individualios pažangos stebėsenos, efektyvios mokymosi pagalbos sistemos stiprinimui, PUPP patikimumo vertinimui ir tęstinio mokymosi formų plėtotei.
