Seimas po svarstymo pritarė iniciatyvai pavesti Valstybės kontrolei atlikti Registrų centro auditą. Už komiteto patobulintą nutarimo projektą balsavo 73 parlamentarai, keturi susilaikė, o galutinis balsavimas numatytas rudenį.
Auditą siūloma pratęsti iki 2027 m. spalio
Pirminiame „Nemuno aušros“ projekte buvo numatyta auditą užbaigti iki 2026 m. spalio 10 d. Tačiau liepos 10-ąją Seimo Audito komitetas bendru sutarimu pasiūlė terminą pratęsti iki 2027 m. spalio 5 d. ir numatyti papildomus asignavimus. Galutinį sprendimą dėl nutarimo projekto XVP-1670 dar priims Seimas.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė teigė, kad per pirminį, trumpesnį nei trijų mėnesių, terminą auditui trūktų ir laiko, ir pajėgumų. Pasak jos, Valstybės kontrolė neturi specifinės kibernetinio saugumo incidentų tyrimo kompetencijos, todėl reikėtų samdyti išorės IT ekspertus, o tokių paslaugų kaina gali viršyti 100 tūkst. eurų. Ekspertų viešieji pirkimai užtruktų mažiausiai du–tris mėnesius, o tokio sudėtingumo auditui pagal tarptautinius standartus reikėtų bent 12 mėnesių.
Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius sakė, kad patikslintame projekte labiau akcentuojamas kibernetinis duomenų saugumas. Ilgesnis terminas, jo teigimu, leistų reikalingą finansavimą numatyti 2027 metų biudžete.
Valstybės kontrolė vertintų apsaugą ir reagavimą
Siūloma, kad auditoriai įvertintų, ar Registrų centro organizacinės, techninės ir kibernetinio saugumo priemonės buvo pakankamos valstybės registrų bei informacinių sistemų saugumui užtikrinti.
Auditas taip pat apimtų incidentų prevencijos, identifikavimo, valdymo ir reagavimo procedūras, vidaus kontrolę bei rizikų valdymą. Būtų vertinama, ar institucijų ir Registrų centro veiksmai bei koordinavimas po galimo duomenų nutekinimo buvo pakankami.
Prokuratūra tiria galimą pusės milijono žmonių duomenų nutekinimą
Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl incidento pradėjo balandžio 15 dieną, tą pačią dieną gavusi pranešimą. Tiriama, ar nuo sausio iš Registrų centro galėjo būti pasisavinta daugiau kaip 600 tūkst. Nekilnojamojo turto registro išrašų. Galėjo būti paveikta apie 0,5 mln. fizinių asmenų, preliminari žala siekia mažiausiai 111 tūkst. eurų.
Skelbta, kad duomenys galėjo nutekėti per Migracijos departamento darbuotojų paskyras. Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus teigė, kad įmonė nutekintų duomenų turinio neanalizavo ir visą turėtą informaciją perdavė teisėsaugai, o prokuratūra nurodė analizuojanti duomenis, siekdama nustatyti vykdytojus ir jų tikslus.
Buvęs Registrų centro vadovas Adrijus Jusas sakė, kad didelio masto nutekėjimas pastebėtas balandžio pradžioje, o viešinimą ribojo teisėsaugos tyrimas. Tačiau generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė Danguolė Morkūnienė nurodė negavusios draudimo informuoti visuomenę.
