Ispaninis arionas (kitaip dar vadinamas luzitaniniu arionu) Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 2008 m. Nors rūšis kilo iš Pirėnų pusiasalio, mūsų šalį ji pasiekė dėl žmonių veiklos – šliužai ar jų kiaušiniai atkeliavo su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ar kitomis prekėmis. Tai didelis, tamsiai rudos arba juodos spalvos šliužas, neturintis išorinio kiauto. Suaugę individai gali siekti 15 cm ilgio.
Lietuvoje šiuo metu nėra oficialaus šio šliužo statuso. Jo keliamą grėsmę vertina Aplinkos ministerija, o mokslinius tyrimus atlieka Lietuvos mokslų akademijos.
Nors Ispaninis arionas laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių Europoje, daugianacionalinės mokslininkų grupės atliktas tyrimas, kurio rezultatai buvo publikuoti žurnale „Scientific Reports“, parodė, kad Ispaninis arionas nėra toks agresyvus, koks buvo manyta. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad svarbu atskirti jo gebėjimą plisti nuo realios grėsmės ekosistemoms ir žemės ūkiui. Mokslininkai nustatė, kad Ispaninis arionas konkuruoja su vietiniais šliužais, tačiau jo konkurencinė galia nėra didelė, o žala pasėliams yra labiau susijusi su jo gausumu, nei su specifiniu agresyvumu.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad Ispaninio ariono plitimo potencialas Lietuvoje yra ribotas dėl klimato sąlygų. Nors jis gali survival, dauginti ir išgyventi Lietuvoje, jo populiacijos dydis ir plitimo greitis bus gerokai mažesnis nei šiltesniuose kraštuose. „Lietuvos gamtinės sąlygos, ypač žiemą, nėra idealios Ispaniniam arionui, tačiau jis sugeba prisitaikyti. Didesnį rūpestį kelia jo gebėjimas konkuruoti su vietinėmis rūšimis, nors kol kas tiesioginių įrodymų apie didelę žalą nėra“, – teigia vienas tyrimo autorių, mokslų daktaras Jonas Petraitis.
Ar Lietuvoje Ispaninis arionas taps rimta problema, priklausys nuo daugelio veiksnių: klimato kaitos, introdukcijos mastų ir efektyvių kontrolės priemonių taikymo. Kol kas Aplinkos ministerija ragina gyventojus apie pastebėtus šliužus pranešti, kad būtų galima tiksliau įvertinti situacijos mastą.
