Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos 16 d. viešai gynė savo sprendimą atleisti populiarų gynybos ministrą Mychailą Fedorovą ir patvirtino, kad santykiai tarp Gynybos ministerijos ir kariuomenės vadovybės buvo galutinai iširę. Plačiai reformatoriumi ir modernizatoriumi laikytas 35-erių Fedorovas iš pareigų atleistas liepos 15 d., ministru išbuvęs vos šešis mėnesius. Sprendimas išprovokavo retus antivyriausybinius protestus: prie prezidentūros Kyjive susirinko daugiau nei 1000 žmonių, demonstracijos vyko ir Lvive, Odesoje bei Dnipre.
Zelenskis pripažino turėjęs rinktis vieną pusę
Spaudos konferencijoje Kyjive Zelenskis sakė, kad tarp Fedorovo ir vyriausiojo kariuomenės vado gen. plk. Oleksandro Syrskio vyko „sudėtingas dialogas“. „Labai norėčiau vienybės. Pusės jos nerado. Ir problema ne tik pusėse, bet ir manyje. Tačiau yra kaip yra. Tokioje situacijoje renkiesi arba vieną, arba kitą pusę“, – kalbėjo prezidentas.
Laikinuoju gynybos ministru Zelenskis paskyrė laikinąjį Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovą Jevhenijų Chmarą ir paprašė parlamento patvirtinti jį nuolatiniu ministru. Paskyrimą prezidentas motyvavo Chmaros patirtimi vadovaujant tolimojo nuotolio smūgių prieš Rusiją operacijoms ir SBU specialiųjų operacijų centrui „Alfa“, kuriam šis vadovavo iki tapdamas laikinuoju SBU vadovu 2026 m. sausį.
Ukrainiečiai į gatves masiškai išėjo vos antrą kartą nuo invazijos
Zelenskio apsisprendimas palaikyti Syrskį papiktino pilietinę visuomenę. Protestuotojai prie prezidentūros nešė Fedorovą palaikančius plakatus – „Už ką?“, „Ar tau galva gerai?“ – ir skandavo „Syrskį lauk“. Kyjive taip pat skambėjo šūkiai „Gėda!“, matėsi plakatų su užrašu „Rusai švenčia“.
Tai vos antras kartas nuo Rusijos invazijos 2022 m., kai ukrainiečiai masiškai išėjo į antivyriausybinius protestus – prieš metus panašią reakciją sukėlė vėliau atšauktas Zelenskio sprendimas uždaryti dvi antikorupcines agentūras.
Dalis demonstrantų spėjo, kad charizmatiškas, Ukrainos dronų programos architektu laikomas Fedorovas pašalintas kaip galimas Zelenskio varžovas būsimuose prezidento rinkimuose. 2024 m. Zelenskis panašiai atleido populiarų kariuomenės vadą gen. Valerijų Zalužną, išsiųsdamas jį ambasadoriumi į Londoną. „Zelenskio problema ta, kad jis priešinasi kiekvienam, kas rodo politinių ambicijų“, – „The Guardian“ sakė protestuotojas Andrijus Dligačius.
Fedorovas kaltino generolus „sovietiniais metodais“
Atskiroje spaudos konferencijoje Fedorovas apkaltino kariuomenės vadovybę blokuojant reformas ir veikiant „sovietiniais metodais“. Jo teigimu, sprendimai, kurias brigadas remti, įskaitant dronais, priimami pagal „lojalumą“, o ne duomenis. Generalinis štabas, pasak jo, priešinosi planams kurti kompetencijos centrus ir keisti kariuomenės organizacinę struktūrą, o jis pats buvo pasiūlęs pakeisti Syrskį – panašu, kad būtent tai lėmė jo atleidimą.
Fedorovas pripažino Syrskio nuopelnus sužlugdant Rusijos planus užimti Kyjivą, bet kaltino jį „pynus intrigas“, kurios „skaldo šalį“. Zelenskio pasiūlymo likti vyriausybės patarėju jis atsisakė.
Per šešis Fedorovo darbo mėnesius Ukrainos padėtis mūšio lauke smarkiai pagerėjo: smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms sukėlė degalų trūkumą visoje Rusijoje, taip pat naikinti sausumos ir jūrų keliai, tankeriai ir keltai, siekiant izoliuoti okupuotą Krymą.
Pertvarka apėmė ir vyriausybę, krizė užgožė Starmerio vizitą
Fedorovo atleidimas – dalis platesnės pertvarkos: liepos 14 d. parlamentas priėmė premjerės Julijos Svyrydenko atsistatydinimą po to, kai Zelenskis pareiškė, jog vyriausybei reikia „perkrovimo“. Liepos 16 d. Aukščiausioji Rada 289 balsais nauju premjeru patvirtino valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ vadovą Serhijų Koreckį.
Politinė krizė užgožė atsisveikinamąjį Didžiosios Britanijos premjero Keiro Starmerio vizitą Kyjive. Zelenskis įteikė jam aukščiausią Ukrainos apdovanojimą užsieniečiams – Laisvės ordiną, o Starmeris padovanojo įrėmintą Ukrainos vėliavą, 2022 m. vasarį kabėjusią virš Downing Streeto. Liepos 20 d. iš pareigų pasitraukiantis Starmeris sakė, kad Ukrainos dronų smūgiai tolimiems taikiniams Rusijoje pakeitė karo eigą, o Vladimiras Putinas „pralaimi“. Jis pažadėjo, kad Jungtinės Karalystės parama Ukrainai „niekada nesikeis“.
