Europos Komisija liepos 17 d. pasiūlė tikslinę ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos peržiūrą, kuri, kritikų teigimu, rizikuoja susilpninti veiksmingiausią Europos priemonę šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms mažinti. Komisija sako, kad pakeitimai būtini pramonės konkurencingumui stiprinti ir 2040 m. klimato tikslui įgyvendinti.
Komisija pramonei duotų daugiau laiko mažinti taršą
ETS veikia nuo 2005 m.: didžiausi teršėjai turi pirkti leidimus teršti, taip skatinant pereiti prie švaresnės energijos ir gamybos. Sistema vėliau išplėsta ES vidaus aviacijai ir laivybai. „The Guardian“ nurodo, kad ETS priskiriamas 47 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažėjimas iki 2023 m., palyginti su 2005 m. lygiu.
Naujas pasiūlymas parengtas siekiant suderinti ETS su teisiškai įtvirtintu ES tikslu iki 2040 m. grynąsias emisijas sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m. Komisija taip pat nurodo 85 proc. vidaus mažinimo tikslą ir galimybę iki 5 proc. mažinimo padengti tarptautiniais kreditais.
Pagal projektą sunkiosios pramonės, įskaitant plieno ir cemento sektorius, nemokami taršos leidimai būtų laipsniškai panaikinti tik 2038 m., o ne 2034 m., kaip planuota anksčiau. Įmonės 80 proc. nemokamų leidimų gautų iš anksto, jei turėtų investicijų į dekarbonizaciją Europoje planus, o likusius 20 proc. – tik po to, kai investicijos būtų atliktos.
Komisija taip pat siūlo sulėtinti kasmetinį ETS leidimų kiekio mažinimą: nuo 2031 m. jis siektų 3,7 proc., nuo 2036 m. – 1,7 proc., palyginti su dabar taikomu 4,3 proc. tempu. WWF teigia, kad toks lėtinimas leistų papildomai išmesti apie 2 mlrd. tonų CO2 ir kelia klausimų dėl 2040 m. tikslo įgyvendinimo.
Kritikai sako, kad taršos kaina taptų mažiau nuspėjama
Vokietijos žaliųjų europarlamentaras Michaelas Blossas apkaltino Komisiją suteikiant pramonei leidimą ilgiau ir pigiau teršti. Pasak jo, ETS silpninimas kenkia įmonėms, kurios jau investavo į klimatui palankią gamybą ir ateities darbo vietas.
WWF Europos biuro ekspertė Camille Maury perspėjo, kad Komisijos siūlymas silpnina nuspėjamą ir veiksmingą taršos kainą, kurios verslui bei investuotojams reikia sprendžiant dėl švarių technologijų. Jos teigimu, ETS veikia todėl, kad kartu veikia mažėjanti emisijų riba, reikšminga taršos kaina ir pajamos, remiančios švarų perėjimą.
Komisija spaudimą keisti ETS sieja su 10 ES valstybių narių argumentais, kad sistema didina energijos sąnaudas ir kenkia Europos konkurencingumui. „The Guardian“ rašo, kad Italija anksčiau šiemet buvo tarp iniciatorių silpninti ar naikinti sistemą.
Kita kryptimi liepos 7 d. pasisakė septynios valstybės – Ispanija, Portugalija, Nyderlandai, Danija, Švedija, Suomija ir Liuksemburgas. Jos laiške ragino Komisiją nemažinti ETS ambicijos ir perspėjo, kad toks žingsnis didintų spaudimą nacionalinėms emisijų mažinimo pastangoms.
Hoekstra atmeta kaltinimus dėl klimato tikslo
ES klimato komisaras Wopke Hoekstra ETS pavadino „fenomenaliu turtu“ ir sakė, kad be šios sistemos Europa būtų suvartojusi dar 100 mlrd. kubinių metrų dujų, todėl būtų buvusi dar pažeidžiamesnė energijos rinkų svyravimams. Kartu jis teigė, kad dabartinė sistema turi trūkumų, nes kai kurios Europos pramonės šakos susiduria su nesąžininga konkurencija iš ne Europos įmonių.
Hoekstra atmetė kaltinimus, kad siūlymas nesuderinamas su ES klimato teisės aktu. Jo teigimu, skaičiai atitinka Klimato įstatymą, o papildomas siūlymo tikslas yra užtikrinti daugiau investicijų Europoje, kad pramonė neišsikeltų svetur.
Pramonės lobistinė grupė „BusinessEurope“ palankiai įvertino siūlomą tempo pokytį, bet jos generalinis direktorius Markusas Beyreris kritikavo naujas nemokamų leidimų sąlygas ir neaiškų tarptautinių anglies kreditų vaidmenį.
ETS būtų išplėsta atliekų deginimui ir privatiems lėktuvams
Komisija taip pat siūlo ETS taikyti atliekų deginimui. „Reuters“ nurodo, kad atliekų deginimo emisijos būtų įtraukiamos palaipsniui 2031–2034 m., o kai kurios šalys galėtų atidėti taikymą iki 2035 m., jei atitiktų sąlygas.
Aviacijoje ETS būtų taikoma skrydžiams iki 5 000 km nuo Europos centro arba iš Europos oro uostų į iki 5 000 km nutolusias kryptis. Tai apimtų dalį Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų maršrutų, bet ne JAV ar Kiniją. Pasiūlymas pirmą kartą į ETS įtrauktų ir privačius lėktuvus, panaikindamas privilegiją, kurią kritikai laikė neteisinga turtingiausių keleivių naudai.
Lietuvai svarbu, kad ETS pajamos finansuoja Modernizavimo fondą, skirtą 13 mažesnių pajamų ES valstybių, tarp jų Lietuvai. Liepos 2 d. naujausiame išmokėjime Lietuvai skirta 169 mln. eurų.
Tą pačią dieną Komisija pristatė ir elektrifikacijos veiksmų planą. Juo siekiama elektros dalį energijos vartojime padidinti nuo 23 proc. dabar iki 46 proc. 2040 m.; Komisija skaičiuoja, kad tai galėtų sutaupyti 260 mlrd. eurų per metus iškastinio kuro importui.
