Kretingos rajono Nasrėnų kaime nušautas gandras – pranešimą apie tai policija gavo antradienį, rugpjūčio 4-ąją, apie 21.30 val. Tą patį vakarą, apie 22 val., pareigūnai nustatė įtariamąjį: 1965 metais gimusį vyrą, gyvenantį toje pačioje vietovėje. Jam nustatytas 1,53 promilės girtumas, vyras uždarytas į areštinę.
Namuose rastas ginklas su optika ir garso slopintuvu
Apžiūrint įtariamojo namus rastas ir paimtas neregistruotas mažo kalibro šaunamasis ginklas – jo markė ir modelis nenustatyti. Ginklas buvo su optiniu taikikliu ir garso slopintuvu. Kartu paimta dėtuvė su trimis šoviniais.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu. Policijos pranešime įtariamojo ar jo gynėjo komentaro nepateikta.
Už neteisėtą ginklo laikymą gresia iki penkerių metų
Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalis už neteisėtą šaunamojo ginklo įgijimą, laikymą ar nešiojimą numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Griežtesnė to paties straipsnio 2 dalis – laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų – taikoma tada, kai disponuojama trimis ar daugiau šaunamųjų ginklų arba dideliu kiekiu šaudmenų.
Šis straipsnis įsigaliojo kartu su Baudžiamuoju kodeksu 2003 m. gegužės 1 d. ir nebuvo keistas iki 2023 m. balandžio 27 d.
Baltasis gandras Lietuvoje yra saugoma rūšis
Baltasis gandras – Lietuvos nacionalinis paukštis, gerovės ir šeimos simbolis; nacionaliniu simboliu jis laikomas ir Vokietijoje, Armėnijoje bei Baltarusijoje. Rūšis įrašyta į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą.
Lietuvoje baltasis gandras saugomas pagal Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymą. Baziniai žalos įkainiai už sunaikintą suaugusį paukštį, jauniklį, kiaušinį ar lizdą patvirtinti aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-621.
Populiacija traukiasi po beveik 3 proc. per metus
2009–2010 m. vykdytoje pilnoje apskaitoje Lietuvoje užregistruota beveik 20 tūkst. baltųjų gandrų lizdų – tai didžiausias perinčių porų tankumas pasaulyje šalies ploto atžvilgiu. Tačiau 2014–2024 m. laikotarpiu populiacija mažėjo vidutiniškai po 2,9 proc. per metus, nors ilguoju laikotarpiu buvo stabili.
Lietuvos ornitologų draugijos vyresnysis biologas Gintaras Riauba mažėjimą sieja su aplinkos pokyčiais – pievų vertimu dirbamais laukais, žemių sausinimu ir intensyvia žemdirbyste. Pasak jo, gandrai yra ilgaamžiai paukščiai, todėl į buveinių blogėjimą reaguoja lėtai. Nuo 1994 m. draugija vykdo įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių, tarp jų ir baltojo gandro, populiacijų stebėseną, apimančią 14 rūšių.
Panašūs atvejai baigdavosi ir be kaltininkų
Gandrų nušovimo atvejų Lietuvoje būta ir anksčiau. 2003 m. liepą Panemunės muitinės inspektorius nušovė 15 gandrų ir jam buvo iškelta baudžiamoji byla – tai vienas žinomiausių tokio pobūdžio atvejų šalyje. 2008 m. liepą Tauragės rajone lizduose buvo nušauti keturi gandrai: ikiteisminis tyrimas pradėtas, tačiau kaltininkai taip ir nenustatyti. 2011 m. rugpjūčio 1 d. gandras nušautas netoli Kauno.
Lietuvos ornitologų draugija ragina apie kiekvieną paukščių žudymo atvejį pranešti aplinkosaugos ir teisėsaugos institucijoms – teisės aktai saugo visus laukinius paukščius, tačiau atsakomybė taikoma nenuosekliai. Gandrų sugrįžimo diena – Gandrinė – Lietuvoje minima kasmet kovo 25-ąją; 2025 m. pirmieji paukščiai pastebėti dar kovo viduryje Šilutės, Ukmergės ir Pagėgių rajonuose.
