Trečiadienio, rugpjūčio 5-osios, rytą Vilniaus Viršuliškių gatvėje nuo apsimetėlės nukentėjo garbaus amžiaus moteris. Į 1936 metais gimusios senjorės butą užėjusi nepažįstamoji prisistatė atnešusi pensiją ir, pasinaudojusi šeimininkės patiklumu, pagrobė visas namuose laikytas jos santaupas — apie 7 tūkst. eurų.
Vagilė paprašė grąžos ir pagriebė pinigus
Nusikaltimas įvykdytas apie 10.03 val. Butan įėjusi nepažįstama moteris pareiškė atnešusi pensiją ir paprašė senjorės surasti grąžos. Kai ši atsinešė namuose laikytus pinigus ir ėmė ieškoti smulkesnių kupiūrų, viešnia staiga pagriebė visas santaupas ir pasišalino. Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Būtent tokia schema — apsimetėlis įkalba senjorą atsinešti santaupas ir pasinaudoja akimirka, kai auka nusisuka ar išeina iš kambario, — Lietuvoje kartojasi jau ne pirmus metus. Raseiniuose policijos pareigūnu prisistatęs vyras 90-metei tvirtino, esą pensijos jai išmokėtos netikrais pinigais, ir pabėgo su santaupomis, kol moteris ieškojo asmens dokumento.
Rugpjūčio 5-oji į pensijų pristatymo grafiką apskritai nepatenka
„Sodra“ atkreipia dėmesį, kad pensijos į namus nešamos ne bet kada, o pagal grafiką — kiekvieno mėnesio 10–26 dienomis. Vadinasi, rugpjūčio 5-oji į pristatymo laikotarpį iš viso nepatenka.
Pensiją į namus gali gauti 80 metų sulaukę asmenys, neįgalieji, nuolatinės priežiūros reikalingi žmonės, gyvenantieji ten, kur nėra galimybės išsigryninti pinigų, taip pat tie, kurie tokį būdą pasirinko dar iki 2009 m. gruodžio. Nukentėjusioji pagal gimimo metus priklauso būtent šiai amžiaus grupei — jai šiemet sukanka 90 metų.
Iš viso pensijas į namus Lietuvoje gauna apie 120 tūkst. žmonių, jas pristato „Lietuvos paštas“ bei bendrovės „Bastaras“ ir „Rausidas“. Nuo šių metų sausio paslaugos tiekėjai pasikeitė devyniose teritorijose, kuriose gyvena apie 24,7 tūkst. tokių gavėjų.
Kaip atpažinti tikrą pensijos nešėją
Tikrasis pristatytojas privalo pateikti darbo pažymėjimą, o gavėjas — galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir pasirašyti išmokos išmokėjimo kvite. „Sodra“ pabrėžia, kad pensijas atnešę darbuotojai nesiūlo jokių kitų paslaugų ir neprašo apmokėti sąskaitų.
Policija primena, kad pareigūnai niekada neprašo perduoti pinigų, ir ragina neskubėti priimti sprendimų, o pirmiausia paskambinti artimiesiems arba policijai. Atskirai kreipiamasi į senjorų vaikus ir vaikaičius — prašoma perspėti vyresnius artimuosius, nes būtent laiku priminta informacija dažniausiai ir sustabdo didelius finansinius praradimus.
Panašūs atvejai kartojasi ir sostinėje, ir rajonuose
Panašus nusikaltimas Vilniuje užfiksuotas ir birželį: birželio 14-ąją Savanorių prospekte į 1940 metais gimusios moters butą įėjusi socialine darbuotoja apsimetusi nepažįstamoji pavogė 3 020 eurų. Tą patį mėnesį Vilniaus rajone, Geležių kaime, po dviejų vyrų apsilankymo iš gyventojų dingo 1 900 eurų grynųjų ir auksiniai papuošalai — bendri nuostoliai siekė 6 900 eurų. Birželio 2-ąją rusiškai kalbėję sukčiai telefonu įtikino 1945 metais gimusią moterį atiduoti 5 tūkst. eurų nepažįstamam asmeniui.
Tokios „apsilankymo“ vagystės neretai vykdomos serijomis. Klaipėdoje dėl socialinėmis ar medicinos darbuotojomis apsimetusių moterų per kelis mėnesius pradėta 10 ikiteisminių tyrimų, o pavieniai nuostoliai svyravo nuo kelių šimtų iki beveik 10 tūkst. eurų.
Nuostoliai skaičiuojami šimtais tūkstančių eurų
Policijos departamento birželio 23 d. paskelbtais duomenimis, dešimtyje sukčiavimo atvejų Vilniaus, Marijampolės, Tauragės ir Klaipėdos apskrityse iš gyventojų iš viso išviliota 320,5 tūkst. eurų. Kitoje sukčių bangoje poliklinikos ir policijos darbuotojais apsimetę nusikaltėliai iš Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Klaipėdos senjorų išviliojo beveik 76 tūkst. eurų — su aukomis dažniausiai kalbama rusiškai.
Sukčiavimo grėsmė šiemet padidėjo ir dėl antrosios pensijų pakopos reformos: nuo 2026 m. sausio leidus laisvai atsiimti sukauptas lėšas, policija prognozavo suaktyvėsiančias atakas prieš pensijų fondų dalyvius.
