Policijai pranešta, kad iš 1968 metais gimusio Vilniaus rajono gyventojo sukčiai apgaule išviliojo 13 400 eurų. Nukentėjusysis nurodė, kad šių metų gegužės 15 dieną internete rado skelbimą apie investicines paslaugas ir užpildė jame pateiktą formą. Netrukus su juo telefonu susisiekė nepažįstami rusų kalba kalbėję asmenys, kurie ir įtikino jį investuoti į internetinę investavimo platformą.
Nuo pirmojo skambučio iki pranešimo policijai praėjo beveik trys mėnesiai
Nors pirmasis kontaktas su sukčiais užmegztas gegužės viduryje, apie nusikaltimą policijai pranešta tik rugpjūčio pradžioje. Toks beveik trijų mėnesių tarpas būdingas ilgai trunkančioms investicinio sukčiavimo schemoms, kai auka palaipsniui įtikinama pervesti vis naujas sumas ir apgaulę atpažįsta gerokai vėliau.
Ta pati schema kartojasi visoje Lietuvoje
Skelbimas internete, po jo – skambutis rusų kalba ir raginimas investuoti į „platformą“ Lietuvoje fiksuojami ne pirmą kartą. Rugpjūčio 4 dieną pranešta, kad 1963 metais gimęs vilnietis, liepos 16-ąją užpildęs analogišką skelbimo formą, neteko 22 421 euro – jis kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iąjį policijos komisariatą.
Toje pačioje policijos suvestinėje nurodyta, kad 1951 metais gimęs klaipėdietis, liepos 17 dieną atsiliepęs į socialiniame tinkle matytą investicinį pasiūlymą, sukčiams kelis kartus pervedė iš viso 9 818 eurų. Joniškio rajone 1956 metais gimęs vyras liepos 31 dieną suaktyvino žinute gautą nuorodą, suvedė banko prisijungimo duomenis ir neteko 3 000 eurų. Panevėžio rajone 1966 metais gimusi moteris liepą prarado 3 470 eurų, paspaudusi nepažįstamos moters atsiųstą nuorodą prie skelbimo apie žvejybos reikmenis.
Sukčiavimo atvejų per ketvirtį padaugėjo 14 procentų
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje užregistruoti 3 718 sukčiavimo atvejai – 14 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį, kai jų buvo 3 261. Per antrąjį ketvirtį sukčiai bandė išvilioti daugiau kaip 13,1 mln. eurų. Finansų įstaigos sustabdė 7,6 mln. eurų, tačiau sukčiams vis dėlto pervesta 5,4 mln. eurų, o realūs gyventojų ir įmonių nuostoliai siekė beveik 5 mln. eurų.
Per visą pirmąjį pusmetį užfiksuoti 6 979 sukčiavimo atvejai – 10,2 proc. mažiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, o bandyta išvilioti beveik 24 mln. eurų. Dažniausia sukčiavimo forma išlieka duomenų žvejyba SMS žinutėmis ir el. paštu: antrąjį ketvirtį užfiksuoti 1 514 tokie atvejai, arba apie 41 proc. visų registruotų sukčiavimų. Investicinis sukčiavimas ir išankstinių mokėjimų schemos rikiuojasi iškart po jos. Įmonių sukčiavimo atvejai sudaro tik apie 5 proc. registruotų atvejų, tačiau jų nuostoliai viršijo 3 mln. eurų – maždaug trečdalį visų patirtų nuostolių.
Ką daryti, kad neprarastumėte pinigų
Centro vadovė Eglė Lukošienė teigė, kad sukčiavimo mastai išlieka reikšmingi, o nusikaltėliai nuolat prisitaiko prie prevencinių priemonių ir ieško naujų būdų pasiekti aukas. Centro komunikacijos vadovas Domantas Katelė nurodė, kad dažniausios aukų klaidos – banko prisijungimo duomenų atskleidimas patiriant spaudimą, operacijų patvirtinimas ir lėšų pervedimas į „saugias sąskaitas“. Jis pabrėžė: jei kas nors telefonu ar internetu ragina skubiai priimti finansinį sprendimą, reikia sustoti ir pasitikrinti kitu kanalu.
Pagrindiniais investicinio sukčiavimo požymiais laikomi garantuotos 20–50 proc. grąžos pažadai, kurių teisėtoje finansų rinkoje nebūna, spaudimas skubiai apsispręsti ir bendravimas tik privačiomis žinutėmis ar pokalbių programėlėmis. Prieš investuojant rekomenduojama patikrinti, ar bendrovė yra prižiūrimų subjektų sąrašuose: Lietuvos bankas viešai skelbia subjektų, neturinčių teisės Lietuvoje teikti finansinių, įskaitant investicines, paslaugų sąrašą – jis paskutinį kartą atnaujintas šių metų vasario 27 dieną.
2025 metų duomenimis, greitai reaguodami bankai užkirto kelią daugiau nei 38 mln. eurų sukčiavimo nuostolių, todėl nukentėjus svarbiausia nedelsiant kreiptis į banką, blokuoti operacijas ir pranešti policijai. Apie investicinį ir kitokį finansinį sukčiavimą taip pat galima pranešti svetainėje atpazinksukciu.lt bei informuoti Lietuvos banką.
