Vakarų vėlavimas ir politinės valios stoka laiku perduoti Ukrainai veiksmingas oro gynybos sistemas atvirai džiugina Rusiją ir maitina Kremliaus propagandą, teigia buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir ambasadorius Linas Linkevičius. Anot jo, tai, kad rugpjūčio 5-osios naktį ukrainiečiai nenumušė nė vienos iš 28 į Kyjivą paleistų balistinių raketų, suteikė Maskvai papildomos motyvacijos tęsti apšaudymus.
Kyjive per vieną naktį žuvo 17 žmonių
Rugpjūčio 5 d. Rusija smogė Ukrainos sostinei 28 raketomis – 24 balistinėmis ir keturiomis „Cirkon“ bei „Oniks“ tipo – ir 115 dronų. Ukrainos oro gynyba nenumušė nė vienos raketos. Kyjive ir aplinkiniame regione žuvo 17 žmonių, dešimtys buvo sužeisti.
L. Linkevičiaus vertinimu, rusai fiziškai negali dažnai kartoti tokių išpuolių, nes nepagamina tiek raketų, tačiau gali smogti reguliariai ir naudotis tuo, kad Ukraina neturi karinių-techninių priemonių apsiginti. Po atakos Volodymyras Zelenskis ragino partnerius spartinti raketų tiekimą arba įvesti naujas sankcijas Rusijos balistinių raketų pramonei – didelė jos dalis, pasak jo, iki šiol nesankcionuota.
Kodėl Trumpas atmetė prašymą dėl 300 „Patriot“ raketų
Liepos 28 d. susitikime Baltuosiuose rūmuose V. Zelenskis prašė JAV prezidento Donaldo Trumpo perduoti 300 „Patriot“ PAC-3 priešraketinių raketų. Prašymas buvo atmestas. Atsisakymą D. Trumpas motyvavo išsekusiomis JAV atsargomis ir poreikiu apsaugoti amerikiečių objektus Artimuosiuose Rytuose bei Persijos įlankos valstybėse karo su Iranu fone.
Būtent šis epizodas, teigia L. Linkevičius, tapo pagrindine Kremliaus propagandos medžiaga. Maskvoje viešai svarstoma, kad 300 prašomų raketų sudarytų apie trečdalį JAV rezervų, ir atvirai viliamasi, jog po papildomų JAV smūgių Iranui tų atsargų liks dar mažiau. Tikrieji JAV atsargų skaičiai nėra žinomi – Kremlius operuoja duomenimis iš „savo šaltinių“. Antra propagandos linija aiškina, esą tikroji atsisakymo priežastis – spaudimas Kyjivui, kad šis taptų sukalbamesnis derybose.
Greito sprendimo nesimato ir ilgesnėje perspektyvoje: JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris nurodė, kad ilgalaikis susitarimas su Ukraina dėl bendros „Patriot“ perėmimo raketų gamybos vargu ar bus pasiektas iki žiemos.
Žvalgyba: Rusija svarsto smūgius Baltijos šalyse ukrainietiškais dronais
Lietuvos karinė žvalgyba turi duomenų, kad Rusija svarsto nekonvencinius kinetinius smūgius kritinei infrastruktūrai Baltijos regione – tikėtina, ukrainietiškos gamybos dronais. Tai patvirtino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Tai būtų vadinamoji „netikros vėliavos“ operacija: panaudojusi pergabentus ar surinktus ukrainietiškus dronus, Rusija galėtų klaidinti dėl atakos šaltinio ir neigti puolusi NATO teritoriją.
Apie tokį scenarijų liepą įspėjo ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis: pasak jo, Rusija gali rengti provokaciją ukrainietiškais dronais prieš NATO narę arba prieš save pačią, kad turėtų pretekstą eskalacijai. L. Linkevičius primena, kad apie didėjančią provokacijų tikimybę Lenkijoje lankydamasis kalbėjo ir JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽA) vadovas – neviešintas CŽA direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitas į Varšuvą, per kurį jis susitiko su gynybos ministru Władysławu Kosiniaku-Kamyszu ir slaptųjų tarnybų koordinatoriumi Tomaszu Siemoniaku, buvo fiksuotas šių metų sausį.
Pats informacijos paviešinimas, teigia L. Linkevičius, savaime turi tam tikrą atgrasymo efektą, tačiau ruoštis vis tiek būtina, ir institucijos tuo užsiima. Šią vasarą Lietuvos kariuomenė sustiprino penkių kritinių objektų apsaugą – tarp jų suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje, elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ ir transformatorinės Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Lietuvoje praktiškai perimama ukrainiečių patirtis kovojant su dronais.
Putinas pertvarkė karinę vadovybę ir kuria Dronų pajėgas
Tą pačią rugpjūčio 5-ąją Vladimiras Putinas paskelbė didelį karinės vadovybės pertvarkymą. Generolas pulkininkas Valerijus Solodčiukas paskirtas gynybos viceministru, sujungiančiu užnugario tarnybas „į vienas rankas“, o generolas pulkininkas Andrejus Ivanajevas – grupuotės „Centras“ vadu. Naujai kuriamoms bepiločių sistemų pajėgoms vadovauti paskirtas generolas pulkininkas Denisas Liaminas; V. Putinas pripažino, kad šios kariuomenės rūšies formavimas dar nebaigtas.
Oficialiai Rusijoje teigiama, kad dronai jau dabar atlieka 80 proc. kovinių užduočių, o į vadovaujančius postus skiriami kovose pasižymėję ir Rusijos didvyrio žvaigždėmis apdovanoti generolai – taip siekiama parodyti, kad pergalė esą yra „patikimose rankose“. L. Linkevičius sausai priduria tai, ko Rusijos televizija nepranešė: visi naujai paskirti generolai papildė ir juodąjį taikinių sąrašą, o generolų laidotuvės Rusijoje pastaruoju metu tapo gana dažnu įvykiu.
Sankcijų ir stojimo derybų stabdžiai – dar viena proga džiaugtis
Kremliaus propaganda, pasak L. Linkevičiaus, maitinasi ir lėtu Vakarų sprendimų tempu. ES 21-ojo sankcijų Rusijai paketo tvirtinimas buvo vilkinamas dėl Graikijos ir Austrijos prieštaravimų ir atidėtas savaitei – į energetiką, finansines paslaugas, kriptovaliutas ir „šešėlinį laivyną“ nukreiptas paketas galiausiai priimtas liepos 23 d.
Stringa ir Ukrainos stojimo į ES derybos. Birželio viduryje buvo atidarytas 1-asis klasteris „Pagrindai“, liepos viduryje – 6-asis, apimantis užsienio, saugumo ir prekybos politiką. Tačiau liepos 17 d. Vengrija užblokavo 2-ojo ir 3-iojo klasterių, kuriuose aptariami vidaus rinkos ir konkurencingumo klausimai, atidarymą Ukrainai ir Moldovai. Rusija, teigia L. Linkevičius, ramina save tuo, kad šį procesą kas nors vis tiek blokuos.
Rusai maitina savo propagandą iš atvirų ir savikritiškų Vakarų informacijos šaltinių, o Vakarai prie to dar prisideda neveiklumu ir neefektyvumu, apibendrina buvęs ministras: užuot didinę karinės paramos Ukrainai ir spaudimo Rusijai apsukas, jie be reikalo vis suteikia Maskvai progą pasidžiaugti.
